Prisijunkite
Grynųjų pinigų naudojimas vis dar įprastas reiškinys daliai gyventojų, tačiau vis dažniau tampa tarsi atgyvena. Šiandien už pieną, daržoves ar kirpimo paslaugas atsiskaityti galima ne tik banko kortele, bet ir telefonu, laikrodžiu ar net išmaniuoju žiedu.
Tai jau nebe moderni alternatyva. Tokie sprendimai tampa pagrindiniu būdu, kaip žmonės tvarkosi su pinigais. Technologijų progresas taip stipriai paspartino mokėjimo įpročių pokytį, kad net smulkiausi verslai, tokie kaip turgavietės prekeiviai ar grožio salonai, priversti prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų poreikių.
Nors, regis, vis daugiau žmonių palieka grynuosius namuose, tyrimai rodo, kad vis dar apie trečdalis lietuvių grynuosius naudoja kasdieniams pirkiniams. Palyginimui, Latvijoje tokių žmonių yra 32 proc., o Estijoje – tik 18 proc.
Tai reiškia, kad skaitmenizacijos kelias Lietuvoje dar nebaigtas, bet kryptis – aiški. Pasaulis tampa vis labiau priklausomas nuo išmaniųjų įrenginių, o kartu – ir nuo elektroninių finansų.
Kodėl verta mažinti grynųjų naudojimą?
Vienas iš akivaizdžiausių argumentų, kodėl verta mažinti grynųjų pinigų naudojimą, yra greitis. Šiuolaikinis žmogus nebeturi laiko stovėti eilėse, skaičiuoti smulkių monetų ar laukti, kol kasininkas atiduos grąžą. Atsiskaitant kortele ar telefonu, visa tai vyksta per sekundes.
„Citadele“ banko atstovas Romas Čereška pastebi, kad žmonės nori atsiskaityti greitai, saugiai ir patogiai – todėl natūralu, kad vis dažniau renkasi elektroninius mokėjimo būdus. Dar vienas esminis dalykas – išlaidų sekimas.
Naudojant banko korteles ar programėles, visos jūsų išlaidos yra fiksuojamos. Tai leidžia matyti, kur dingsta pinigai, planuoti biudžetą, analizuoti pirkimo įpročius. Tuo tarpu su grynaisiais – viskas pasidaro miglota. Pinigai išeina, o kur ir kaip – dažnai lieka paslaptimi.
Nepamirškime ir saugumo. Jei pametate grynuosius – jų niekas nesugrąžins, nebent esate gimę po laiminga žvaigžde. Pametus kortelę ar telefoną - viską galima blokuoti per kelias akimirkas. Bankai jau turi pažangias sistemas, kurios atpažįsta įtartinus veiksmus ir leidžia išvengti sukčiavimo.
Elektroninių mokėjimų plėtra
Skaitmeninė revoliucija pakeitė ne tik tai, kaip mes mokame, bet ir kas mums leidžia tai daryti. Anksčiau tik didieji prekybos centrai siūlė kortelių skaitytuvus – dabar jų turi ir mažytės kirpyklos, ir maisto vagonėliai.
Net turgaviečių prekeiviai, kurie dar visai neseniai reikalavo „tik grynais“, dabar dažnai naudoja mobiliąsias programėles, kurios paverčia telefoną kortelių skaitytuvu.
Toks universalus perėjimas prie skaitmeninių mokėjimų ne tik palengvina vartotojų gyvenimą, bet ir padeda verslui. Mažėja grynųjų tvarkymo išlaidos, sumažėja žmogiškųjų klaidų tikimybė, supaprastėja buhalterija. Tai leidžia verslui veikti efektyviau ir patikimiau.
Kartu auga ir elektroninių pirkimų populiarumas. „Citadele“ banko sprendimo „Klix“ naudotojų skaičius per metus pasiekė net 200 tūkstančių. Tai rodo, kad žmonės vis aktyviau renkasi internetinius pirkimus, o tai - dar vienas ženklas, kad grynųjų poreikis mažėja.
Kas vis dar naudoja grynuosius?
Nors bendras skaitmenizacijos lygis auga, yra visuomenės grupių, kurios vis dar ištikimos gryniesiems. Daugiausia jų – vyresnio amžiaus žmonės. Tarp 50–59 metų asmenų net 8 proc. teigia, kad visada atsiskaito tik grynaisiais.
Visgi, net ir čia matomas lūžis. Apklausos rodo, kad nemaža dalis vyresnių gyventojų mokosi naudotis skaitmeninėmis priemonėmis. Dalis jų savarankiškai išmoko naudotis el. bankininkyste, o kai kurie tai darė su vaikų pagalba.
Į darbo rinką žengia naujoji karta, kuriai grynieji dažnai atrodo nepatogūs ir svetimi. Jaunimas nori viską turėti telefone, o fizinės piniginės kartais net neturi. Tyrimai rodo, kad 18–29 metų gyventojai – tai pagrindiniai atsiskaitymams be grynųjų pinigų šalininkai.
Tačiau nereikia pamiršti ir realybės. 64 proc. lietuvių vis dar atsiskaito grynaisiais turguje, o 54 proc. – vietose, kur tiesiog nepriimamos kortelės. Tai reiškia, kad perėjimas į visiškai skaitmeninį mokėjimo būdą dar neįvyko – ir tai suprantama. Reikia laiko, edukacijos, patogios infrastruktūros.
Grynųjų pinigų mažėjimas yra neišvengiama tendencija. Ne dėl to, kad kažkas liepė, bet todėl, kad taip tiesiog patogiau, greičiau, saugiau. Šiuolaikiniai žmonės nori valdyti savo finansus taip pat lengvai, kaip siunčia žinutę draugui – vienu paspaudimu.
Elektroninių atsiskaitymų plėtra rodo, kad ši kryptis tvirtai įsitvirtino, o grynieji – po truputį traukiasi į paraštes. Jų visiškai atsisakyti dar neskubama, bet kryptis aiški ir skaitmeninis pasaulis nebėra ateitis. Tai dabartis.
Rekomenduojame perskaityti
1 komentarų
Jo visai nupuso jauna z ar kaip ten vadina ta karta tuoj cipus i pimpala susides kad nereiktu nei grynu nei korteliu. Bankai pasistenge konkreciai kaip suvaldyti visu pinigus
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti