Prisijunkite
Skaitmeninių paslaugų augimas ir kasdien vis patogesnės mobiliosios programėlės keičia ne tik mūsų apsipirkimo, bet ir bendravimo su pinigais įpročius. Kartu su tuo vis garsiau skamba klausimas: ar grynieji dar turi vietos šiuolaikinėje ekonomikoje?
Nors banko kortelės, išmaniosios piniginės ir QR kodai vis plačiau naudojami, tikrai ne visi dar pasirengę atsisveikinti su popieriniais pinigais. Lietuvoje vis dažniau matome, kaip net smulkiausi verslai ima siūlyti atsiskaitymą bekontakčiais būdais.
Pardavėjai turgeliuose, kavinėse ar net taksistai dažnai išsitraukia mažą kortelių skaitytuvą. Atrodo, jog viskas juda link visiškos skaitmenizacijos. Tačiau už šio patogumo slypi ir iššūkiai. Ne visi gyventojai naudojasi elektronine bankininkyste, kai kuriems trūksta įgūdžių, o dar kiti vis dar jaučiasi saugiau turėdami pinigus rankoje.
Nepaisant technologinės pažangos, klausimas išlieka atviras, ar skaitmeninė bankininkystė yra pakankamai saugi, universali ir prieinama, kad galėtų galutinai pakeisti grynuosius pinigus?
Šiame straipsnyje panagrinėsime ne tik šios transformacijos privalumus, bet ir rizikas, kurios vis dar kelia abejonių tiek ekspertams, tiek paprastiems vartotojams.
Patogumas, kuris keičia kasdienybę
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės renkasi skaitmeninę bankininkystę, yra patogumas. Pervedimai keliais paspaudimais, galimybė bet kada pasitikrinti sąskaitos likutį, atsiskaitymas telefonu ar laikrodžiu, visa tai jau tampa nebe išimtimi, o norma.
Ypač jaunesni vartotojai praktiškai nebesinešioja grynųjų, o visas savo finansines operacijas tvarko telefonu. Technologijos leidžia atlikti ne tik standartinius pervedimus, galima investuoti, taupyti, net gauti paskolas be fizinio kontakto su banku.
Be to, atsiranda naujų paslaugų, kurios leidžia viską valdyti vienoje platformoje, nuo šeimos biudžeto planavimo iki mokėjimų už komunalines paslaugas. Visa tai padeda žmonėms efektyviau valdyti savo finansus.
Tačiau patogumas yra tik viena medalio pusė. Skaitmeninė bankininkystė vis dar yra priklausoma nuo interneto prieigos, elektros tiekimo ir įrenginių. Tai reiškia, kad tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, techninių trikdžių metu ar vietovėse su silpnu ryšiu, ji gali tapti neprieinama.
Ar visi iš tiesų pasiruošę?
Nors daug kalbama apie inovacijas ir išmaniuosius sprendimus, realybėje dalis gyventojų vis dar jaučiasi nepatogiai naudodamiesi skaitmeninėmis priemonėmis. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai bijo klaidų, nėra įpratę naudotis mobiliosiomis programėlėmis, o kai kurie net neturi išmaniojo telefono.
Tai reiškia, kad visiškas perėjimas prie skaitmeninių sprendimų iš tiesų sukurtų socialinę atskirtį. Regionuose, kur interneto ryšys silpnesnis, žmonės irgi gali susidurti su iššūkiais. Pavyzdžiui, jei šalia nėra bankomato ar banko padalinio, o kortelė neveikia ar sąskaita užblokuota, neturint grynųjų situacija gali tapti labai nemaloni.
Tai svarbu atsižvelgiant į tai, kad ne visos kasdienės situacijos leidžia laukti techninio sprendimo ar klientų aptarnavimo eilės.
Be to, ne visi gyventojai pasitiki skaitmeniniais sprendimais. Nors bankai diegia įvairias apsaugos priemones, nuolat pasitaikantys kibernetiniai sukčiavimai ir duomenų nutekėjimai mažina vartotojų pasitikėjimą.
Kai kas mano, kad grynieji yra mažiau pažeidžiami, bent jau fiziškai matomi ir nepriklausomi nuo elektros ar interneto.
Grynieji yra atgyvena ar būtinybė?
Nors dažnai kalbama, kad grynieji jau miršta, praktika rodo ką kita. Tam tikros gyvenimo situacijos vis dar reikalauja turėti popierinių pinigų. Pavyzdžiui, keliaujant į užsienį – ne visur galima atsiskaityti kortele.
Tą patį galime pasakyti apie tam tikras paslaugas, kurių teikėjai nepriima skaitmeninių mokėjimų. Be to, kai kuriose vietovėse net nėra galimybės naudotis kortele dėl techninių apribojimų.
Grynieji taip pat yra svarbi atsarginė priemonė krizės atveju. Pavyzdžiui, elektros tiekimo sutrikimai, bankų sistemos gedimai ar kibernetinės atakos, visais šiais atvejais turėti nors kiek grynųjų gali būti gyvybiškai svarbu.
Tai pabrėžia ir civilinės saugos rekomendacijos, kad bent dalį santaupų rekomenduojama laikyti grynaisiais, ypač jei gyvenate vietovėje, kur infrastruktūra nėra patikima.
Svarbu ir tai, kad kai kurie žmonės tiesiog geriau valdo savo išlaidas, kai moka grynaisiais. Psichologiškai išleidžiant realius banknotus labiau juntamas pinigų judėjimas, todėl lengviau atsisakyti impulsyvių pirkinių.
Tuo tarpu mokėjimas kortele neretai būna per greitas, pernelyg paprastas ir išlaidos ima viršyti pajamas.
Ateities kryptys – pusiausvyra tarp naujo ir seno
Skaitmeninė bankininkystė neabejotinai ir toliau plėsis. Tačiau šiuo metu kalbėti apie visišką grynųjų pakeitimą būtų per drąsu. Valstybės ir bankai turi įvertinti visų vartotojų galimybes, išlikti atviri hibridiniams sprendimams ir užtikrinti, kad technologinis progresas nereiškia žmonių atskirties.
Galbūt artimiausia ateitis slypi ne visiškoje vieno pasirinkimo dominavime, bet jų bendradarbiavimą. Skaitmeniniai sprendimai užtikrina greitį ir patogumą, grynieji – saugumą ir nepriklausomybę.
Kuo daugiau bus pasiūlyta lanksčių, abiejų pasaulių privalumus sujungiančių sprendimų, tuo sklandžiau vyks pereinamasis laikotarpis. Vartotojams belieka išlikti budriems, sekti naujienas, mokytis ir nesigėdyti naudotis tuo, kas jiems patogiausia.
O valstybė turėtų pasirūpinti, kad nė vienas neliktų technologijų šešėlyje. Tik tada galėsime kalbėti apie tikrą, sąžiningą ir visiems prieinamą finansinių paslaugų ateitį.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti