Banko kortelė ar grynieji? Vienas sprendimas gali nulemti finansinę tragediją, sužinokite, kas svarbiausia

Patogumas yra akivaizdus, bet kaip dėl sąmoningo išlaidų valdymo? Nemaža dalis žmonių vis dar laikosi įsitikinimo, kad mokėjimas grynaisiais leidžia geriau matyti, kiek pinigų jau išleista ir kiek jų liko. Ir nors kortelėse ar programėlėse galima stebėti sąskaitos likutį, pojūtis visai kitoks. 

Skaičiai ekrane atrodo mažiau realūs nei kupiūros rankoje. Šiandien vis dažniau girdime kalbas apie tai, kad „grynieji nyksta“. Bet ar tai visada naudinga mūsų piniginei? 

Galbūt kai kuriais atvejais verta grįžti prie senų įpročių ir grynaisiais vėl pasitikėti kaip sąmoningumo įrankiu?

Kodėl grynieji vis dar veikia?

Fizinis pinigų turėjimas rankoje vis dar išlieka vienu iš stipriausių savikontrolės mechanizmų. Kai iš piniginės traukiamos kupiūros ar monetos, žmogus tiesiogiai mato, kaip jo pinigai tirpsta. Tai sukelia natūralų norą taupyti, pristabdyti impulsyvius pirkinius ir susimąstyti, ar tikrai verta.

Be to, grynieji padeda aiškiau planuoti biudžetą. Pasiskirsčius pinigus į atskirus vokelius (maistui, pramogoms, degalams), tampa paprasčiau neperžengti nustatytų ribų. Kai vokas tuščias – viskas, tenka laukti kitos savaitės. Toks paprastas būdas padeda ypač tiems, kurie linkę pasiduoti akimirksnio norams.

Ir dar vienas faktas – grynųjų atveju išlaidų skausmas yra realus. Psichologiniai tyrimai rodo, kad mokant grynaisiais, smegenys patiria tam tikrą diskomfortą, nes realiai „netenka“ pinigų. Su kortele ar telefonu tokio efekto beveik nėra, spaudžiame mygtuką ir… niekas nepasikeičia akyse.

Kortelė: patogu, bet per lengva

Skaitmeniniai atsiskaitymai suteikia didelį patogumą, bet dažnai tampa ir finansinių netekčių priežastimi. Kai nereikia skaičiuoti grąžos, o mokėjimas trunka kelias sekundes – pinigai tiesiog „dingsta“ nepalikdami emocinio pėdsako.

Pavyzdžiui, bankai siūlo automatinį išlaidų kategorijų sekimą, tačiau kiek iš mūsų tikrai reguliariai tikrina tas skiltis? Dažniausiai kortelėse laikomi pinigai atrodo abstrakčiai, matoma tik galutinė suma, bet ne kasdienės „smulkmenos“, kurios ir ištuština sąskaitą.

Be to, būtent kortelės dažniausiai skatina impulsyvų pirkimą. Tyrimai rodo, kad žmonės, atsiskaitantys bekontakčiu būdu, perka ne tik daugiau, bet ir dažniau renkasi brangesnius variantus. Ir tai nestebina – nes išlaidos nejaučiamos tiesiogiai.

Kombinuotas metodas: grynieji kasdienai, kortelė – planui

Geriausias būdas yra rinktis ne vieną ar kitą, o suderinti abu. Finansų planavimo specialistai siūlo naudoti grynuosius kasdienėms, smulkioms išlaidoms, maistui, kavai, užkandžiams ar net savaitgalio pramogoms. O kortelę palikti didesniems ar planuotiems pirkiniams.

Pavyzdžiui, jei jūsų savaitinis maisto biudžetas 70 eurų, išsigryninkite būtent tiek. Jei nusprendėte savaitgalį eiti į kiną ar išgerti kavos, pasiimkite tam skirtą sumą grynais. Kai pinigai baigsis, laikas grįžti namo.

Tuo tarpu kortelė yra puikus įrankis sąskaitų apmokėjimui, pirkiniams internetu, draudimui ar didesnėms išlaidoms. Taip sumažinama rizika „išleisti per daug“ net nesupratus, kur pinigai dingo.

Kada verta rinktis grynuosius?

Jei jaučiate, kad kortelė skatina jus išlaidauti – laikas pasitikrinti save grynaisiais. Net trumpam grįžus prie šios sistemos, dažnas atranda, kiek daug perka iš įpročio, o ne iš reikalo. Ir tai yra vertinga pamoka.

Taip pat grynieji naudingi keliaujant į vietas, kur ryšys nestabilus, arba norint apsisaugoti nuo techninių nesklandumų. Net jei mokate kortele, turėti „saugos pagalvėlę“, 50–100 eurų grynaisiais, visada verta.

Galiausiai, jei auginate vaikus ar mokote juos finansinės atsakomybės, geriausias startas – pinigai, kuriuos galima laikyti rankoje. Jie ne tik apčiuopiami, bet ir puikiai perteikia vertės pojūtį.

Ne forma lemia, o požiūris

Kortelė ar grynieji – abu būdai veikia, jei jie naudojami sąmoningai. Svarbiausia – ne tai, kuo atsiskaitote, bet kaip mąstote apie pinigus. Jei kortelė padeda jums kaupti ir planuoti – puiku. Jei grynieji primena, kada sustoti tai irgi teisinga.

Geriausias būdas yra išbandyti abu, rasti savo balansą ir nebijoti periodiškai persvarstyti savo išlaidų įpročių. Nes finansinė laisvė prasideda ne nuo turimo atlyginimo, o nuo gebėjimo jį valdyti.