Prisijunkite
Dauguma mūsų įpratę, kad bankomatai yra tarsi kasdienybės dalis, visada šalia, kai prireikia grynųjų. Tačiau ši nuostata gali greitai tapti praeitimi. Lietuvoje bankomatų skaičius mažėja sparčiau, nei spėta, o tai jau dabar daro įtaką gyventojų įpročiams, ypač regionuose.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasirodo skundai, jog vienintelis miestelio bankomatas dingo be įspėjimo. Ir tai ne pavieniai atvejai. Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius trejus metus šalyje veikiančių bankomatų sumažėjo beveik ketvirtadaliu.
Nors dalis jų buvo pakeisti bendraisiais bankomatais, kai kuriems miesteliams ir kaimams jų tiesiog neliko. Tai ne tik nepatogumas. Kai kurie gyventojai, ypač senjorai ar mažesnes pajamas gaunantys žmonės, vis dar naudojasi tik grynaisiais pinigais.
Kai artimiausias bankomatas nutolsta keliais dešimtimis kilometrų, kiekvienas pinigų pasiėmimas tampa logistiniu iššūkiu. Bet ar tai laikinas nepatogumas, ar rimtas ženklas apie tolstančias finansines paslaugas?
Tai ne tik skaičiai, bet ir socialinė realybė
Paskutinių metų tendencijos rodo – skaitmenizacija juda greičiau nei visuomenės galimybės prisitaikyti. Bankai, siekdami efektyvumo, atsisako brangiai kainuojančios infrastruktūros. Tai reiškia ne tik mažiau bankomatų, bet ir uždaromus skyrius.
Vilniuje ar Kaune tai gal net nepastebima, tačiau kai Raseiniuose ar Šalčininkuose banko padalinys ir bankomatas uždaromi vienu metu – gyventojams tai stiprus smūgis.
Uždarytų bankomatų skaičius tik iš pirmo žvilgsnio yra „sausų duomenų“ problema. Ji turi realią įtaką kasdieniam žmonių gyvenimui, nes senjorams tenka prašyti artimųjų pagalbos išgryninant pensijas, prekybininkams – vežti pinigus į miestus ir rizikuoti dėl saugumo.
Net vaikai ar paaugliai, gaunantys pinigų iš tėvų, nebeturi kur jų pasiimti. Tai verčia visuomenę dar labiau pasiskirstyti pagal prieigą prie paslaugų. Vieni naudojasi programėlėmis, atsiskaitymais telefonu, kortelėmis ir QR kodais.
Kiti lieka paraštėse ir ne todėl, kad nenori keistis, o todėl, kad jiems net nesudarytos sąlygos to daryti. Regionų gyventojams vis dažniau tenka išgyventi jausmą, kad jie antrarūšiai vartotojai.
Kodėl bankai traukiasi?
Bankų atstovai nuolat kartoja – mažėja grynųjų pinigų poreikis, vis daugiau žmonių pereina prie skaitmeninių paslaugų. Tai tiesa. Tačiau problema ta, kad tai pasakoma lyg visiems būtų sudarytos vienodos galimybės.
O realybė kitokia. Ne visur yra stabilus internetas, ne visi moka naudotis programėlėmis, o kai kurie net neturi išmaniųjų įrenginių. Be to, atsiranda naujas paradoksas – net ir tie, kurie nori būti skaitmeniniai, ne visada gali.
Pavyzdžiui, norint įdiegti banko programėlę reikia turėti elektroninę bankininkystę. O šiai reikia identifikacijos, kurios patvirtinimą kartais galima gauti tik banko skyriuje ar bankomate. Štai taip užsidaro ratas, iš kurio ne kiekvienas sugeba ištrūkti.
Mažėjantis bankomatų skaičius dažnai pateikiamas kaip neišvengiamas modernizacijos etapas. Tačiau net ir modernizuojant paslaugas būtina nepamiršti, kad jos turi būti prieinamos visiems. Kitaip sakant, pažanga neturėtų reikšti atskirties, o kol kas kai kuriais atvejais būtent tai ir vyksta.
Regionai lieka nuošalyje, o kas toliau?
Finansinių paslaugų traukimasis iš mažesnių miestų ir miestelių neapsiriboja tik grynaisiais pinigais. Tai reiškia ir mažiau galimybių gauti paskolą, atsidaryti sąskaitą, pasitarti su konsultantu.
Tokia situacija skatina gyventojų migraciją, žmonės ne tik išvažiuoja dirbti ar mokytis į didmiesčius, bet ir vis rečiau grįžta.
Galima tik spėlioti, kokia bus ilgalaikė šio proceso įtaka. Bet jau dabar aišku, jeigu nesiimsime sprendimų, Lietuvos regionai taps ne tik geografinė, bet ir finansinė periferija.
Situaciją šiek tiek gelbsti mobilios paslaugos ir vadinamieji bendrieji bankomatai, bet jų tinklas nepakankamas, kad pakeistų visus nutrauktus taškus.
Sprendimai egzistuoja. Galima svarstyti apie valstybės įsitraukimą, reguliavimą, kuris numatytų bankams tam tikrą prievolę išlaikyti paslaugų prieinamumą. Taip pat galimos dotacijos ar bendradarbiavimas su savivaldybėmis, įtraukiant vietos bendruomenes.
Bet tam reikia politinės valios ir pripažinimo, kad ši problema yra svarbi ne tik vienam kaimeliui, bet visai valstybei.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti