Prisijunkite
Bankomatų tinklo mažėjimas yra vis aktualesnė tema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Gyventojai, ypač vyresnio amžiaus ar gyvenantys atokiau nuo miestų centrų, vis dažniau susiduria su situacija, kai artimiausias bankomatas yra už keliolikos ar net kelių dešimčių kilometrų.
Toks pokytis ne tik nepatogus, bet ir kelia klausimų dėl socialinio teisingumo bei prieigos prie finansinių paslaugų. Nors daugeliui įprasta naudotis kortelėmis ar elektroniniais atsiskaitymais, grynieji pinigai vis dar išlieka reikalingi įvairiose situacijose.
Dėl to, mažėjantis bankomatų skaičius kai kuriose šalyse tapo ne tik techniniu, bet ir politiniu klausimu. Tam, kad išlaikytų prieinamumą prie grynųjų, kai kurios Europos šalys jau taiko inovatyvius arba bendradarbiavimu grįstus sprendimus.
Nors kiekvienas modelis yra labai savitas, visų jų tikslas yra užtikrinti, kad net ir keičiantis finansinių paslaugų vartojimui, niekas neliktų nuošalyje.
Bendri bankomatų tinklai
Vienas iš dažniausiai sutinkamų sprendimų – bankų bendradarbiavimas. Vokietijoje, Nyderlanduose ir Skandinavijos šalyse kai kurios kredito įstaigos nusprendė atsisakyti atskiro bankomatų tinklo valdymo ir perleisti šią atsakomybę bendrai įmonei.
Pavyzdžiui, vietoje kiekvieno banko atskiro aparato mažame miestelyje, įrengiamas vienas bendras bankomatas, kuriuo gali naudotis visų dalyvaujančių bankų klientai. Taip mažinamos išlaidos, bet išlaikomas pasiekiamumas.
Šis modelis padeda išvengti dubliavimosi ir užtikrina, kad net ir vietovės, kuriose nėra finansiškai pelninga laikyti keletą aparatų, vis tiek turėtų prieigą prie grynųjų. Be to, klientams tai reiškia paprastesnę patirtį, jie gali nesukti galvos, kurio banko logotipas ant aparato.
Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Austrija ar Belgija, tokie bendri tinklai papildomai įpareigoti valstybės, jie turi užtikrinti bankomatų tinklą pagal nustatytus kriterijus, kad tam tikru atstumu būtų prieinamas bent vienas bankomatas.
Tokia sistema leidžia suderinti verslo efektyvumą su visuomenės poreikiais.
Valstybės subsidijos ir reguliavimas
Kita išeitis yra tiesioginis valstybės įsikišimas. Pavyzdžiui, kai kuriose Jungtinės Karalystės vietovėse bankomatų tinklą padeda išlaikyti vietos tarybos ar vyriausybės subsidijos.
Jeigu regionas laikomas „bankomato dykuma“, viešosios institucijos gali kompensuoti dalį aparato eksploatavimo kaštų, kad tik gyventojams būtų užtikrinta prieiga prie pinigų.
Šis modelis dažnai taikomas atokiuose ar socialiai pažeidžiamuose regionuose. Be to, tam tikrose valstybėse įstatymais įtvirtintas reikalavimas palaikyti tam tikrą minimalų paslaugų lygį.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje egzistuoja teisinės nuostatos, leidžiančios savivaldybei reikalauti, kad komercinis bankas užtikrintų bankomatą, jei kitoje vietoje jis jau buvo uždarytas.
Tokie sprendimai pabrėžia, kad pinigų prieinamumas laikomas ne tik verslo sprendimu, bet ir viešąja paslauga. Todėl valstybės vaidmuo čia tampa svarbus, ne viską galima palikti tik rinkai.
Mobilūs bankomatai ir naujosios technologijos
Modernesnis sprendimas, populiarėjantis Šiaurės šalyse ir kai kuriuose Ispanijos regionuose – mobilūs bankomatai. Tai specialiai įrengti mikroautobusai arba konteineriai, kurie keliauja pagal grafiką į skirtingas vietoves.
Jie veikia tam tikru laiku, pavyzdžiui, kartą per savaitę ar kas dvi savaites. Tai leidžia gyventojams išsiimti grynųjų neišvykus iš savo miestelio ar kaimo.
Nors šis modelis ne visada idealus, nes reikalauja logistikos ir saugumo užtikrinimo, jis gerokai geresnis nei visiškas paslaugos nebuvimas. Be to, naujosios technologijos leidžia šiuos mobilius punktus aprūpinti modernia įranga, kuri užtikrina saugumą ir greitą aptarnavimą.
Taip pat kai kur taikomos alternatyvos, kai bankomato funkciją iš dalies perima vietos parduotuvės ar pašto skyriai. Vartotojas gali ten atsiimti tam tikrą pinigų sumą per atsiskaitymo terminalą, be jokio papildomo mokesčio. Tai leidžia išplėsti pinigų prieinamumą be būtinybės statyti naujus aparatus.
Kokį kelią galėtų rinktis Lietuva?
Lietuvoje šiuo metu taip pat diskutuojama apie tai, kaip išlaikyti ar net plėsti bankomatų tinklą. Kadangi technologinis perėjimas prie skaitmeninių atsiskaitymų vyksta sparčiai, svarbu neužmiršti tų gyventojų, kurie dar ilgai naudosis grynaisiais.
Kaimo vietovės, vyresnio amžiaus žmonės ar mažesnes pajamas turintys asmenys neturėtų likti nuošalyje.
Sprendimų yra įvairių, nuo bankų bendradarbiavimo modelio, iki valstybės ar savivaldybių įsitraukimo. Taip pat verta apsvarstyti mobilias ar mišrias paslaugas, kurios leistų išlaikyti pasiekiamumą be didžiulių investicijų.
Sėkmingos Europos šalių praktikos rodo, kad sprendimus galima derinti prie kiekvieno regiono poreikių. Svarbiausia yra nepalikti nė vieno žmogaus be pagrindinių finansinių paslaugų.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti