Bankomatų kapinės: kam naudinga palikti mus be grynųjų? Pasakė, kas laukia ateityje

Ir vis dėlto daugelis žmonių tuomet susimąsto: kas nutiko? Juk atrodo, kad bankomatai yra tokia įprasta ir reikalinga dalis mūsų kasdienybės. Net ir šiais laikais, kai vis daugiau atsiskaitymų vyksta telefonu ar banko kortele, poreikis išsigryninti pinigus visiškai nedingo. 

Kai kuriose vietose bankomatai ypač svarbūs – mažesniuose miestuose, seniūnijose ar ten, kur kortele dar ne visada gali atsiskaityti. Taigi, kodėl kai kurie bankomatai išnyksta? Atsakymas slypi ne vienoje, o keliuose svarbiuose dalykuose.

Kartais priežasčių būna ir labai paprastų, net žemiškų – nuomos kainos pakilimas ar sumažėjęs lankytojų srautas. Tačiau yra ir gilesnių tendencijų, apie kurias verta pasikalbėti plačiau.

Technologijų pokyčiai ir nauji įpročiai

Didelė dalis žmonių šiandien viską atlieka savo išmaniaisiais įrenginiais. „Swedbank“, „Luminor“, SEB ir kiti didieji bankai skatina atsiskaitymus be grynųjų, tam taikomos nuolaidos ar papildomos lengvatos. Mokėjimo programėlės, mobilios piniginės ir bekontakčiai mokėjimai tampa kasdienybe.

Jei anksčiau pinigus grynindavomės kas savaitę ar net dažniau, dabar tam poreikis sumažėjo maždaug 30–50 proc. Bankomatų priežiūra ir išlaikymas – nemažos sąnaudos, tad natūralu, jog finansų įstaigos skaičiuoja, kur verta investuoti, o kur – nebe.

Išlaidų mažinimo politika

Bankomatų aptarnavimas reikalauja ir darbuotojų, ir techninės priežiūros, ir apsaugos. Ypač mažesniuose miesteliuose, kur bankomatų naudojimo dažnumas krenta, jų išlaikymas bankams tampa našta. 

Atsižvelgiant į ekonominius rodiklius, dažnai priimamas sprendimas tokį bankomatą tiesiog panaikinti. Pavyzdžiui, „Šiaulių bankas“ prieš kelerius metus paskelbė, kad optimizuos bankomatų tinklą. 

Tai reiškė, kad mažiau dažnai naudojami ar strategiškai mažiau svarbūs bankomatai bus uždaromi. Tai neliko nepastebėta - vietos bendruomenės kartais net rinko parašus, siekdamos išsaugoti vienintelį bankomatą seniūnijoje.

Nusikalstamumo rizika

Kai kur bankomatų mažėjimas susijęs ir su saugumo klausimais. Pranešimų apie apvogtus ar sprogintus bankomatus, ypač atokesniuose regionuose, pasitaikydavo ir Lietuvoje. Kuo mažesnis miestelis, tuo bankomatą prižiūrėti sunkiau, o jį atkurti po incidento kainuoja labai brangiai.

Todėl kai kurie bankai atsisako rizikuoti: jei pelno iš konkretaus aparato nėra daug, o galimos žalos rizika – nemenka, pasirenkamas sprendimas atsitraukti.

Valstybinė politika ir finansinė įtrauktis

Kalbant apie bankomatų mažėjimą, negalima pamiršti ir viešųjų diskusijų. Lietuvos bankas jau kelerius metus siekia išlaikyti bent minimalų paslaugų prieinamumą regionuose. Vyriausybė diskutuoja apie tai, kad kiekviename mieste ar miestelyje turėtų likti bent vienas bankomatas.

Tiesa, ši iniciatyva ne visada pasiekia realų rezultatą: kai kurie bankai vietoje to siūlo mobiliuosius bankomatus arba specialius sutartinius taškus prekybos centruose. 

Ne visur tai priimama džiaugsmingai – pagyvenusiam žmogui važiuoti į kitą miestą išsigryninti pensiją nėra pati patogiausia išeitis.

Kaip keisis bankomatų situacija ateityje?

Ekspertai prognozuoja, kad natūraliai bankomatų skaičius ir toliau mažės. Tačiau išliks tam tikri baziniai taškai – didesniuose miesteliuose, prie pagrindinių kelių, stotyse. Taip pat galime tikėtis vis daugiau daugiafunkcinių įrenginių: tokių, kurie leis ne tik išsigryninti, bet ir atlikti mokėjimus ar įnešti pinigus.

Neatmetama galimybė, kad didieji prekybos tinklai („Maxima“, „Iki“ ar „Lidl“) taps pagrindiniais bankomatų šeimininkais – jų vietose būtų įrengti bankomatų terminalai, prieinami visiems pirkėjams.

Ką apie tai mano patys žmonės?

Nuomonės dėl bankomatų mažėjimo labai skiriasi. Jaunesni miestų gyventojai dažnai net nepastebi šios problemos – jiems daug patogiau viską spręsti telefonu. Tuo tarpu vyresni žmonės, ypač regionuose, jaučiasi nuskriausti: jų gyvenimas tapo šiek tiek sunkesnis, o finansinės paslaugos – mažiau pasiekiamos.

Ne vienas pensininkas yra skundęsis, kad iš banko gauna patarimą „atsisakyti grynųjų“, tačiau parduotuvėje turguje vis dar reikia mokėti tik banknotais. Tai rodo, kad visuomenėje dar ilgai egzistuos dviejų pasaulių, skaitmeninio ir tradicinio,  sandūra.

Bankomatų nykimas iš miestų nėra nei mistika, nei atsitiktinumas. Tai ekonomikos, technologijų ir saugumo sumetimų pasekmė. Tačiau šis procesas iškelia svarbius klausimus apie socialinį teisingumą – ar tikrai visi žmonės gauna vienodai patogias paslaugas?

Ateitis parodys, kaip Lietuva spręs šį subtilų balansą tarp progreso ir visų gyventojų poreikių.