Finansinės problemos ir turtai: jūsų banko sąskaita žino daugiau apie jūsų tėvus nei psichologas

Jie formavosi tada, kai dar net negalvojai apie pinigus. Vaikystėje, stebint, kaip tėvai ar globėjai kalbėdavo apie pajamas, skolas, taupymą arba kaip apie visa tai tylėdavo. Finansinis elgesys, kaip ir kiti kasdienio gyvenimo įpročiai, dažnai yra šeimos kultūros ir emocinio paveldo dalis.

 Tai ne tik konkretūs veiksmai, bet ir pasąmoninis jausmas, kaip elgtis su pinigais – ar bijoti jų stokos, ar vertinti kiekvieną centą, ar jaustis saugiai tik tada, kai turite daugiau santaupų. Kartais net nepastebi, kad tavo požiūris į skolas, derybas ar net dovanų pirkimą yra tiesiog perkeltas iš tėvų elgesio modelio.

Galbūt tavo šeimoje buvo sakoma „apie pinigus nekalbama prie stalo“ arba „geriau skolintis nei paprašyti pagalbos“. Galbūt matydavai, kaip vienas iš tėvų slėpdavo pirkinius nuo kito, ir dabar pats jauti kaltę kiekvieną kartą, kai išleidi pinigų sau. 

Šiandien galime pažvelgti į tai sąmoningai, kas iš mūsų finansinio elgesio yra mūsų pačių sprendimas, o kas yra paveldėtas šeimos pavyzdys?

Finansų kalba šeimoje

Viena iš svarbiausių įtakų – tai, kaip šeimoje buvo kalbama apie pinigus. Ar vyko atviri pokalbiai apie pajamas, planus, paskolas? O gal tai buvo tema, kurią visi apeidavo? 

Šeimos, kurios nevengė šių pokalbių, dažnai vaikams palieka aiškesnį supratimą, kaip veikia biudžetas, kokios yra atsakomybės ir kokie sprendimai turi pasekmes. Priešingai, jei pinigai buvo tabu, net jei jų netrūko, vaikui gali susiformuoti įspūdis, kad tai kažkas neaiškaus ar net gėdingo. 

Vėliau tokie žmonės dažnai vengia kalbėti apie savo finansus net su partneriu ar finansų specialistu, nes tai kelia vidinį diskomfortą. O jei šeimoje pinigų trūko ir tai kėlė įtampą, vaikas gali užaugti su giliu nepasitikėjimu pinigais, net jei užauga finansiškai saugioje aplinkoje.

Taupymo ir išlaidų pavyzdžiai

Jeigu tavo šeimoje buvo įprasta taupyti net smulkiausias sumas, yra tikimybė, kad ir tu pats labiau linkęs kaupti, o ne išleisti. Kartais tai naudinga, bet kartais perauga į perdėtą baimę išlaidauti net tada, kai tai būtina, pavyzdžiui, investuoti į sveikatą, išsilavinimą ar kokybišką poilsį. 

Tai gali būti ir atvirkščiai, jei vienas ar abu tėvai linkę leisti pinigus impulsyviai, vaikas dažnai perima tokį pat elgesį. Ypač stiprų pėdsaką palieka vaikystės patirtys, susijusios su atlygio sistema. Jei vaikystėje už gerą elgesį gaudavai piniginį atlygį, tai gali paveikti požiūrį į pinigus kaip pagrindinę motyvaciją. 

O jeigu viską reikėjo užsidirbti, net pagrindines priemones mokyklai, tai gali formuoti įsitikinimą, kad niekas gyvenime neateina be pastangų. Vėlgi, nei viena, nei kita nėra absoliučiai gera ar bloga – svarbiausia tai atpažinti.

Finansinės baimės ir saugumo poreikis

Kai kuriems žmonėms finansinė sauga yra vienas stipriausių poreikių, net jei jų pajamos pakankamos. Jie kaupia, atsisako nereikalingų malonumų, bijo bet kokio netikėto pirkinio. Dažnai tai būna tie, kurie matė, kaip tėvai prarado darbą, gyveno nuo algos iki algos ar patyrė krizę, kurios pasekmes jautė visa šeima. 

Tokie žmonės dažnai jaučia emocinį poreikį kontroliuoti visus finansinius srautus – kad nepasikartotų tai, ką patyrė vaikystėje. Priešingai, kai kurie žmonės jaučiasi saugūs net gyvendami be jokių santaupų – nes jų šeimoje viskas „kažkaip susitvarkydavo“. 

Tai gali virsti nerūpestingumu, kuris vėliau skaudžiai smogia krizės metu. Kiekvienas iš mūsų turime išmokti atskirti, kur baigiasi šeimos scenarijus ir prasideda mūsų pačių sąmoningas finansinis elgesys.

Ar gali viską pakeisti?

Geros naujienos, jog paveldėti įpročiai nėra nuosprendis. Pirmas žingsnis – suvokimas. Kai supranti, iš kur kyla tavo elgesys, gali pradėti jį koreguoti. Jeigu supranti, kad elgiesi kaip vienas iš tėvų, kurio pavyzdys tau nebepriimtinas, tai ženklas, kad laikas susikurti savo taisykles.

Sąmoningas požiūris į pinigus prasideda nuo klausimų: ar mano išlaidos atspindi mano vertybes? Ar aš taupau dėl to, kad bijau, ar todėl, kad planuoju? Ar moku kalbėti apie finansus taip, kaip norėčiau išmokyti savo vaikus? Tai ne apie pinigus – tai apie tai, ką jie reiškia tavo gyvenime.

Nors šeimos modeliai mus formuoja, jie neturi mūsų riboti. Jei pastebi, kad tavo požiūris į pinigus kelia įtampą, baimę ar trukdo priimti racionalius sprendimus, vadinasi, metas sustoti ir permąstyti. Net jei tėvai buvo taupūs, tu gali būti dosnus. Net jei jie niekada nekalbėjo apie biudžetą, tu gali kalbėtis atvirai.

Paveldime ne tik genus, bet ir finansinius scenarijus, bet juos galime perrašyti. Ir būtent tada prasideda tikrasis finansinis savarankiškumas.