Japonai sukūrė sprendimą, kuris gali išgelbėti milijonus, netrukus galėsime pamiršti šią kraujo problemą

Ši tvarka, regis, buvo nekvestionuojama, iki šiol. Japonų mokslininkai žengė tokį žingsnį, kuris skamba beveik kaip fantastika – jie sukūrė dirbtinį kraują, tinkantį visiems. Nepriklausomai nuo kraujo grupės, Rh faktoriaus ar lyties. Tai ne papildas, ne analogas, o tikras pakaitalas, kuris gali gelbėti gyvybes tada, kai laikas tampa priešu.

Ir tai dar ne viskas. Šis sintetinės sudėties kraujas gali būti ilgai laikomas, išsaugodamas savo funkcijas, o tai atveria naujus horizontus ekstremalių situacijų medicinoje. Ar jau esame netoli pasaulio, kuriame kraujo trūkumas nebėra grėsmė?

Ką reiškia kiekvienam tinkantis kraujas?

Tradicinė kraujo transfuzija visada prasideda nuo vieno dalyko – kraujo grupės patikrinimo. Būtina užtikrinti, kad donoro kraujas nesukels imuninės reakcijos. Priešingu atveju pasekmės gali būti sunkios: nuo uždegiminių reakcijų iki kraujotakos šoko.

Tačiau japonų mokslininkų komanda iš Tokijo, bendradarbiaudama su keliomis medicinos institucijomis, sukūrė sintetinį skystį, kuris veikia kaip kraujas – perneša deguonį, padeda krešėti ir prisitaiko prie bet kokio organizmo. Jame nėra antigenų, todėl žmogaus imuninė sistema nereaguoja į jį kaip į svetimkūnį. Kitaip tariant, jį galima perpilti visiems.

Šis kraujas buvo išbandytas su gyvūnais, ir rezultatai buvo stebinantys: ne tik nebuvo atmetimo reakcijų, bet ir efektyvumas, kaip deguonies pernešimo bei kraujavimo stabdymo, buvo palyginamas su natūraliu krauju. Tyrėjai jau planuoja kitą etapą – bandymus su žmonėmis.

Saugo ne tik gyvybes, bet ir logistiką

Vienas didžiausių iššūkių kraujo bankams visame pasaulyje – tinkamos grupės kraujo trūkumas. Vienos grupės yra populiaresnės, kitos retesnės. Tai sukuria nuolatinį disbalansą, ypač nelaimių ar karinių konfliktų metu. Be to, natūralus kraujas turi galiojimo laiką, vos po kelių savaičių jį reikia utilizuoti.

Sintetinis kraujas išsprendžia abi šias problemas. Pirma – jis universalus, tad tinka visiems. Antra – jo sandėliavimo laikas ilgesnis, o laikymo sąlygos lankstesnės. Tai reiškia, kad šis išradimas gali tapti revoliucija ne tik ligoninėse, bet ir mobiliuose medicinos punktuose, karinėse bazėse, net atokiose kaimo vietovėse.

Mokslininkai tikina, kad tokio tipo kraujas galėtų būti net naudojamas kosminių misijų metu ar vietose, kur negalima transportuoti donorinio kraujo. Tai išplečia ne tik jo praktinę vertę, bet ir galimus scenarijus, kur žmogaus gyvybė priklauso nuo kiekvienos sekundės.

Kada jis pasieks ligonines?

Kol kas sintetinis kraujas dar nėra įtrauktas į praktinę mediciną, nes būtina atlikti papildomus tyrimus, gauti reguliavimo institucijų patvirtinimą ir įsitikinti, kad nėra ilgalaikių nepageidaujamų poveikių. Tačiau mokslininkai nusiteikę optimistiškai, jei viskas vyks pagal planą, pirmieji klinikiniai bandymai su žmonėmis gali prasidėti jau per artimiausius metus.

Verta paminėti ir tai, kad dirbtinis kraujas nėra visiškai nauja idėja. Bandymų su skirtingomis sudėtimis buvo ir anksčiau, tačiau dauguma jų nepavyko dėl toksiškumo ar nepakankamo efektyvumo. Naujoji japonų formulė išsiskiria tuo, kad sujungė du svarbiausius dalykus: deguonies pernešimą ir kraujavimo stabdymą, o tai buvo didžiausia kliūtis ankstesniems prototipams.

Medicinos ateitis bus be donorų?

Šis išradimas kelia ir moralinius, ir praktinius klausimus. Ar netolimoje ateityje žmogaus kūno produktai, kaip kraujas ar net organai – bus pakeisti sintetinėmis versijomis? Ar tai sumažins priklausomybę nuo donorystės, o kartu ir jos svarbą?

Galbūt. Tačiau šiandien svarbiausias klausimas yra ar ši technologija galėtų išgelbėti gyvybes ten, kur kiti sprendimai neveikia. Ir atsakymas, panašu, yra teigiamas. Kai žinai, kad nuo sprendimo pradėti bandymus su žmonėmis priklauso, ar per kelerius metus galėsime ligoninėse turėti šį išradimą – sunku likti abejingam.