Kas nutiko bankomatams Lietuvoje? Kai kur šalies gyventojai nebeturi kaip atsiimti savo pinigų

Miestuose pokytis juntamas mažiau, tačiau mažesnėse gyvenvietėse tai tampa nemenku iššūkiu. Vis garsiau kalbama, kad grynieji tampa senamadiška valiuta, bet ar tai iš tiesų reiškia, kad bankomatams atėjo paskutinės dienos?

Nors dauguma bankų savo veiksmais aiškiai rodo, prioritetas teikiamas elektroniniams atsiskaitymams ir paslaugų perkėlimui į mobiliąsias programėles, dalis gyventojų vis dar gyvena be išmaniųjų telefonų ar interneto. 

Vyresnio amžiaus žmonės, kai kurie ūkininkai, smulkieji prekybininkai, visi jie nuolat susiduria su problema, kai grynųjų pinigų išsigryninimas tampa nepatogiu, brangiu ir ne visuomet prieinamu procesu.

Natūralu, kad tokios tendencijos kelia klausimų, kaip šią situaciją vertina Lietuvos bankas? Ką apie bankomatų tinklo mažinimą mano institucijos, turinčios užtikrinti finansinių paslaugų prieinamumą visiems gyventojams, nepaisant gyvenamosios vietos ar amžiaus? 

Ar šiandien bankomatai tikrai nyksta be plano, ar vis dėlto pokyčiai vyksta prižiūrėtai?

Lietuvos bankas: grynieji dar niekur nedingo

Lietuvos bankas kol kas nesutinka su idėja, kad grynieji pinigai tampa nebereikalingi. Atvirkščiai – institucija teigia, jog užtikrinti galimybę gauti grynųjų yra būtina, o tokia teisė turi būti garantuota visiems Lietuvos gyventojams. 

Lietuvos bankas pabrėžia, kad gyventojai turi turėti tiek techninę galimybę, tiek realų fizinį priėjimą prie bankomatų ar kitų grynųjų šaltinių.

Dar 2022 metais institucija paskelbė iniciatyvą, kurios tikslas yra palaikyti bent minimalią infrastruktūrą, kuri leistų visiems šalies gyventojams pasiekti bankomatą ne toliau kaip per 10 kilometrų. 

Ši iniciatyva buvo derinama su komerciniais bankais, o vėliau pradėtas „bendrai naudojamų bankomatų“ projektas, bendradarbiaujant trims pagrindiniams bankams buvo įrengta apie 100 naujų bankomatų mažesniuose miestuose bei miesteliuose.

Tačiau tai tik dalis sprendimo. Lietuvos bankas atvirai pripažįsta, net ir įrengus papildomus bankomatus, situacija nėra ideali. Vis daugiau paslaugų keliasi į skaitmeninę erdvę, o fizinė prieiga traukiasi. 

Todėl institucija ragina bankus investuoti į alternatyvas, tokias kaip grynųjų išmokėjimas parduotuvėse, paštininkų teikiamos finansinės paslaugos ar net mobilios bankininkystės autobusai.

Priežiūros institucijos: problemą stebi, bet drastiškai nereaguoja

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) ir Konkurencijos taryba dar nepateikė jokių griežtų nurodymų dėl bankomatų skaičiaus ar jų išdėstymo. Tačiau šios institucijos pabrėžia, kad finansinių paslaugų prieinamumas yra viena iš svarbiausių šiuolaikinės rinkos sąlygų. 

Jei bankomatų trūkumas taps sistemine problema, tikėtina, kad atsiras griežtesnės rekomendacijos arba net reguliaciniai sprendimai.

VVTAT primena, kad gyventojai turi teisę gauti paslaugas be diskriminacijos dėl gyvenamosios vietos – tai reiškia, kad bankų elgesys neturėtų skatinti regioninės nelygybės. Nors kol kas tokie atvejai dar nėra masiškai fiksuoti, pastebima, kad vartotojų skundų dėl riboto pasiekiamumo po truputį daugėja. 

Tiesa, šie skundai labiau susiję su eilių ilgiu bankų skyriuose ar poreikiu vykti į kitą miestą dėl paprastų paslaugų.

Konkurencijos taryba, savo ruožtu, atidžiai stebi bankų bendradarbiavimą dėl bendro bankomatų tinklo. Nors kol kas nėra duomenų, kad tai ribotų konkurenciją ar pažeistų įstatymus, institucija pabrėžia, jei būtų įtarimų dėl koordinuoto paslaugų traukimo ar susitarimų, kurie mažintų paslaugų kokybę klientams, būtų imamasi veiksmų.

Gyventojų nuomonė: patogumas prasilenkia su realybe

Nepaisant bankų ir institucijų paaiškinimų, daug žmonių neslepia nusivylimo. Socialiniuose tinkluose nuolat galima rasti pasakojimų apie tai, kaip pensininkai važiuoja keliolika kilometrų tik tam, kad išsigrynintų pinigus. 

Arba apie tai, kaip vienintelis bankomatas miestelyje sugenda, o artimiausias veikiantis už kelių dešimčių kilometrų. Tokie atvejai rodo, kad patogumo skaitmeninėje bankininkystėje patiria tik dalis visuomenės.

Dauguma apklausų rodo, kad nors dalis gyventojų pereina prie bekontakčių ir mobiliųjų sprendimų, apie trečdalis vis dar reguliariai naudojasi grynaisiais. Ypač tai aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kurie gyvena atokesnėse vietovėse. Jiems prarasti bankomatą, tai prarasti galimybę naudotis savo pinigais laiku, patogiai ir pigiai.

Todėl klausimas dėl bankomatų likimo Lietuvoje, tai ne tik apie technologijas, bet ir apie socialinę atsakomybę. Nors nei Lietuvos bankas, nei priežiūros institucijos nesako, kad bankomatai dings visiškai, signalai aiškūs: pokyčiai neišvengiami, o kol kas būtina ieškoti pusiausvyros tarp progreso ir visuomenės poreikių.