Lietuvoje sparčiai mažėja bankomatų: ekspertai pasakė, ar tai pavojingas signalas apie tavo laisvės ribojimą

Skaidrumas, saugumas, efektyvumas. Šiais žodžiais dažnai grindžiamas grynųjų pinigų mažinimas. Tačiau po blizgančiomis frazėmis slepiasi problema, apie kurią kalba vis daugiau teisininkų ir visuomenininkų, ar ribojamas fizinis priėjimas prie savo lėšų nėra žmogaus konstitucinių teisių pažeidimas?

Grynųjų pinigų reikšmė neapsiriboja vien galimybe susimokėti turguje ar duoti arbatpinigių. Tai viena iš finansinės laisvės formų. Ir kai žmogus negali išsiimti savo pinigų be ilgos kelionės, nes artimiausias bankomatas uždarytas, tai jau nebe patogumo klausimas. Tai tampa teisiniu.

Grynųjų turėjimas – teisė, o ne paslauga

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, nuosavybės teisė yra neliečiama. Kiekvienas turi teisę naudotis, valdyti ir disponuoti savo turtu. Pinigai, žinoma, viena iš turto formų. 

Todėl, kai žmogus turi lėšų savo sąskaitoje, bet negali jų pasiimti fiziškai, dėl objektyvių kliūčių, pavyzdžiui, nebėra bankomato 30 ar 40 kilometrų spinduliu, jis faktiškai praranda galimybę laisvai naudotis savo nuosavybe.

Žinoma, bankai teigia, kad grynieji yra brangi paslauga. Aptarnavimas, saugumas, priežiūra – visa tai kainuoja. Bet klausimas paprastas: ar komerciniai interesai gali nustelbti konstitucines teises? Teoriškai ne. Praktiškai – situacija darosi vis įdomesnė.

Teisininkai jau dabar svarsto, ar bankų sprendimai dėl infrastruktūros mažinimo nepažeidžia žmogaus teisių į nuosavybę ir jos prieinamumą. Nes tai, kas atrodė kaip modernizavimas, kai kuriose vietovėse virto izoliacija, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių ar gyvenančių atokiau nuo miestų.

Ne visi nori ar gali pereiti į skaitmeninį gyvenimą

Reikėtų nustoti manyti, kad grynieji tai tik senyvo amžiaus žmonių reikalas. Nemažai jaunų žmonių taip pat renkasi dalį savo lėšų laikyti grynaisiais, dėl kontrolės jausmo, dėl privatumo, o kartais ir dėl to, kad jų darbai apmokami neoficialiai. Tai nėra idealu, bet tai yra realybė.

Taip pat ne visi gyvena vietovėse, kur mobilus ryšys ar internetas veikia patikimai. Yra žmonių, kurie tiesiog negali naudotis mobiliomis bankų programėlėmis. Ir jiems bankomato uždarymas tampa tiesioginiu finansiniu apribojimu.

O ką jau kalbėti apie smulkius verslus, kuriems grynieji vis dar yra būtini, ypač kai pirkėjai atvažiuoja į kaimo turgų, mugę ar teikia paslaugas, kur kortelės skaitytuvai tiesiog neatsiperka. Sumažinus galimybes išsigryninti, mažėja ir pinigų apyvarta regione.

Ar technologinis progresas pateisina socialinę atskirtį?

Niekas neneigia, kad visuomenė juda link skaitmeninio atsiskaitymo. Bet net ir pačiose moderniausiose šalyse grynieji vis dar laikomi legalia atsiskaitymo priemone. Tai reiškia, kad valstybė privalo užtikrinti jų prieinamumą, o ne tyliai juos išjungti pasitelkiant komercinius sprendimus.

Kai kurios šalys jau svarsto teisinius mechanizmus, kurie įpareigotų bankus palaikyti minimalią fizinės infrastruktūros sistemą. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje buvo priimti įstatymai, kad tam tikru atstumu nuo kiekvienos gyvenvietės privalo veikti bent viena vieta, kur žmogus gali gauti grynųjų. 

Kodėl Lietuvoje apie tai dar nekalbama garsiau? Jei bankų pelnas tampa svarbesnis nei žmonių galimybė naudotis savo pinigais, tai jau nebe technologinis progresas – tai sisteminis ignoravimas.

Galimybė turėti pasirinkimą – demokratijos pamatas

Konstitucinė teisė nėra tik teorinė sąvoka, įrašyta dokumentuose. Ji gyvuoja tada, kai realiai veikia gyvenime. Ir jei žmogus negali pasirinkti, kaip nori disponuoti savo turtu, naudojant kortelę ar per bankomatą, tai tampa suvaržymu, o ne laisve.

Bankomatų naikinimas turėtų būti ne tik bankų strategijos, bet ir visuomeninės diskusijos objektas. Tai paliečia kiekvieną, net ir tuos, kurie šiuo metu jaučiasi patogiai gyvendami tik su kortele ar telefonu. Nes šiandien tai kažkieno problema, bet rytoj galbūt tavo.

Grynųjų pinigų pasirinkimas yra daugiau nei patogumas. Tai yra pasirinkimo laisvė. O laisvė – tai ne kažkieno malonė, o konstitucinė teisė. Tereikia pastebėti, kaip tyliai ji nyksta.