Naftos rinka ant sprogimo ribos: kelia grėsmę pasaulinei ekonomikai, prognozuojamos kosminės kainos

Tačiau po paskutinių įvykių tokių lūkesčių tenka atsisakyti. Penktadienio popietę, birželio 13 dieną, Brent naftos barelis kainavo 74 JAV dolerius, nors dar tą patį rytą kaina buvo pasiekusi 78 dolerių ribą, kuomet šoktelėjo iškart po Izraelio smūgio.

Kaip aiškina analitikas Marekas Rogalskis iš „DM BOŚ“, naftos rinka itin jautri politiniams įvykiams, todėl kainos šuolis iki 78 dolerių neturėtų stebinti. Tačiau jis pabrėžia, kad ilgalaikę kainų kryptį vis tiek lemia pasiūlos ir paklausos balansas. 

Šiuo metu pasaulinė paklausa, ypač JAV ir Kinijoje, nesikeičia, todėl galutinis efektas turėtų būti ribotas.

Pavojingiausias taškas – Ormūzo sąsiauris

Nepaisant dabartinės įtampos, analitikai atidžiai stebi Ormūzo sąsiaurį, strateginį naftos eksporto koridorių, jungiantį Persijos įlanką su Indijos vandenynu. Pro šį sąsiaurį plukdoma apie 20 proc. pasaulinės naftos. 

Jei Iranas ryžtųsi bent iš dalies užblokuoti sąsiaurį, tai iškart sukeltų didžiulį tiekimo chaosą ir dar labiau išpūstų naftos kainas. Tačiau šiuo metu nėra požymių, kad Iranas planuotų tokį žingsnį.

Pasak Rogalskio, dabartinė Izraelio ir Irano akistata šiuo metu neatrodo kaip dviejų lygiaverčių varžovų konfliktas, Iranas turi labai ribotas galimybes efektyviai atkeršyti.

Todėl, jei konfliktas neperaugs į platesnį karinį susidūrimą, naftos kainos galėtų stabilizuotis ties 60–70 dolerių už barelį riba.

Kas laukia degalų kainų?

Rinkos dalyviai spėlioja, kaip šie geopolitiniai sukrėtimai paveiks degalų kainas galutiniams vartotojams. Ekspertai prognozuoja, kad, nors pastaruoju metu degalų kainos buvo stabilios, dabar Lietuvos ir kitų šalių degalinių tinklai greičiausiai bus priversti jas pakoreguoti į viršų.

Penktadienį fiksuotas didžiausias naftos kainų dienos šuolis nuo 2022 metų, kai Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė naftos rinkos sukrėtimą. 

„JPMorgan“ banko analitikai įspėja, kad jei vis dėlto įvyktų visiškas Ormūzo sąsiaurio uždarymas arba reikšmingas naftos gamintojų atsakas, barelio kaina galėtų pašokti iki 120–130 dolerių.

Dar visai neseniai tie patys bankai prognozavo, kad naftos kaina kris iki 60 dolerių, tačiau karo veiksmai šias prognozes greitai apvertė aukštyn kojomis.

Pagrindinį vaidmenį vis dar vaidina pasiūla ir paklausa

Nepaisant panikos rinkose, ekonominiai faktoriai vis dar stabdo didesnius kainų šuolius. JAV ir Kinijos ekonomikos nesuteikia stipresnio postūmio paklausai, o OPEC šalys, kurios gegužės mėnesį padidino pasiūlą, taip pat prisideda prie stabilesnių kainų palaikymo. 

Tad nors trumpuoju laikotarpiu degalų kainos gali kiek kilstelėti, ilgalaikės kainos greičiausiai liks stabilios arba kils nuosaikiai.

Reikia priminti, kad Iranas yra vienas pagrindinių naftos gamintojų pasaulyje, tačiau dėl Vakarų sankcijų daugiausia eksportuoja žaliavą į Kiniją, kuri sunaudoja 15 proc. viso pasaulio naftos tiekimo. Europa išlieka labiausiai priklausoma nuo tiekimo iš Artimųjų Rytų.

Finansų rinkos – įtemptoje būsenoje

Izraelio ataka paveikė ir finansų rinkas. Penktadienį krito indeksai ir JAV „Wall Street“ sesijos atidarymas buvo vangus, investuotojams baiminantis platesnio konflikto eskalacijos regione.

Tuo tarpu aukso kainos pajudėjo priešinga kryptimi – investuotojai ieško saugių investicijų, o aukso uncijos kaina artėja prie 3 500 JAV dolerių ribos. Tai klasikinė reakcija į geopolitinius neramumus, kai rinkos juda link vadinamojo saugaus uosto scenarijaus.