Nepulkite pirkti emocijomis: gudrybės, kurios padės suplanuoti didelį pirkinį ir išvengti bankroto

Ypač jei tai reiškia įsipareigojimus ilgesniam laikotarpiui. Kad sprendimas netaptų našta, svarbu į situaciją pažiūrėti realistiškai - ar tikrai to reikia dabar? Ar bus iš ko susimokėti, jei iškils netikėtų išlaidų? O gal galima susidaryti konkretų planą ir išvengti galvos skausmo vėliau? 

Tokie klausimai skamba tarsi banali tiesa, bet būtent jie padeda išvengti impulsyvių veiksmų ir vėliau ateinančio „kodėl aš taip padariau?“ jausmo.

Tinkamai suplanuotas didesnis pirkinys – tai ne tik finansinis racionalumas, bet ir ramybė, aiškumas bei kontrolės jausmas. Viskas įmanoma, jei vietoje emocijų imasi veikti logika. Štai keli esminiai aspektai, kurie padeda ne tik išsirinkti, bet ir įsigyti tai, ko reikia, be panikos, skubėjimo ar naktinių dvejonių.

Įsivardyk poreikį – ar tikrai reikia?

Pradėjus svarstyti apie didesnį pirkinį, pirmasis žingsnis turėtų būti klausimas: ar šis daiktas reikalingas, ar tik norimas? Skirtumas kartais gali būti neryškus, bet labai svarbus. 

Pavyzdžiui, senas šaldytuvas, kuris nebetinkamai šaldo – poreikis. Naujas, bet jau trečias kavos aparatas, kuris „tiesiog labai gražiai žiūrėsis virtuvėje“ – greičiau noras.

Svarbu ir tai, ar problema negali būti išspręsta paprastesniu būdu. Gal galima taisyti? Ar išsinuomoti? Ar pasiskolinti? Kuo didesnė suma, tuo svarbiau išsianalizuoti alternatyvas. Kartais, išsklaidžius emocinį foną, paaiškėja, kad sprendimas nebūtinas čia ir dabar.

Sudaryk konkretų biudžetą

Planavimas be skaičių, tai tik norų sąrašas. Kai aišku, ko reikia, kitas žingsnis – įvertinti, kiek tai gali kainuoti ir kiek galima sau leisti. Tai nereiškia, kad reikia skubiai atsiverti visą banko sąskaitą. Bet verta pasižiūrėti, kiek galima skirti per mėnesį ir per kiek laiko galima sukaupti reikalingą sumą.

Naudinga turėti tam atskirą sąskaitą ar bent jau pažymėtą sumą, kad ji netaptų spontaniškai išleidžiama kitur. Jei pirkinys itin brangus, verta pasidomėti ir lizingo ar paskolos galimybėmis, bet tai – tik tuo atveju, jei aiškiai žinoma, kaip bus grąžinama. Skolos neturėtų tapti nuolatiniu įpročiu.

Palygink, stebėk ir vertink

Svarbu žinoti ne tik, ką perki, bet ir kur. Skirtingose parduotuvėse ar platformose tas pats daiktas gali kainuoti net keliais šimtais eurų daugiau ar mažiau. Todėl verta neskubėti, o stebėti kainų pokyčius – kartais net savaitė ar dvi gali lemti ženklią nuolaidą.

Naudingi gali būti ir pirkėjų atsiliepimai bei nepriklausomi testai. Jei perkama buitinė technika ar elektronika – pasidomėkite modelių skirtumais, garantijos sąlygomis, aptarnavimo kokybe. Kuo daugiau informacijos, tuo mažesnė tikimybė apsirikti.

Ne viskas turi įvykti iš karto

Dar viena svarbi taisyklė – neverta pirkti iš karto, net jei atrodo, kad pasiūlymas „vienkartinis“. Didesni sprendimai bręsta ne per valandą. Emocijos linkusios slopti, o logika išryškėti po kelių dienų. Jei po trijų parų vis dar atrodo, kad reikia, vadinasi, tikrai verta.

Verta net ir sąmoningai įvesti taisyklę: brangius pirkinius svarstau bent tris paras. Tokia pauzė padeda išvengti impulsyvių veiksmų. Be to, net jei galiausiai apsisprendžiama pirkti – sprendimas jau būna išdiskutuotas pačiam su savimi.

Svarbu nepamiršti, kad planavimas nėra nuobodus biurokratinis žingsnis. Tai būdas pasirūpinti savimi, išvengti nereikalingų skolų, išlaikyti stabilumą ir džiaugtis pirkiniais be kaltės jausmo. Kai iš anksto žinai, kad sprendimas apgalvotas – džiaugsmas būna tikresnis, o piniginė – ramesnė.