Paaugliai nustebino investicijų pasaulį: kai kurie per 2 mėnesius uždirbo beveik 50 proc., atskleista, kaip

Šių metų rezultatai rodo, kad net ir trumpalaikė patirtis gali būti pelninga – net 77 proc. dalyvių per 2 mėnesius pavyko uždirbti teigiamą grąžą. Didžiausias pelnas siekė net 49 proc., o antrosios vietos nugalėtojas uždirbo beveik 42 proc. Beveik ketvirtadalis (23 proc.) dalyvių patyrė nuostolių, didžiausias iš jų siekė beveik 12 proc. Sudėjus visų dalyvių rezultatus, bendras rezultatas buvo 4,6 proc. pelnas. Anot eksperto, tai labai geras rezultatas, žinant, kad vienas pagrindinių akcijos indeksų „S&P 500“ per tą patį laikotarpį pakilo 7,15 proc.

„Žaidimo rezultatai rodo, kad net ir labai jauni investuotojai jau geba taikyti pagrindinius investavimo principus – valdyti riziką, ieškoti argumentuotų sprendimų, suprasti diversifikuoto portfelio svarbą. Šios patirtys tampa tvirtu pagrindu tolimesniam finansiniam gyvenimui“, – sako E. Sutkevičius.

Pirmoji pamoka: laimi tie, kas diversifikuoja

Daugeliui jaunųjų investuotojų sunku atsispirti pagundai visą turimą sumą investuoti į vieną ar kelias labiausiai svyruojančias pozicijas, tikintis greito ir įspūdingo pelno. Tokia rizikinga taktika iš pirmo žvilgsnio atrodo patraukli – ypač kai kalbame apie trumpalaikį žaidimą ar simuliaciją. Tačiau realybėje ši strategija dažnai nuveda ne į pelną, o į skaudžius nuostolius.

„Net ir trumpu laikotarpiu diversifikacija išlieka viena svarbiausių investavimo taisyklių. Jei nėra galimybės išskaidyti portfelio pagal turto klases, verta tai daryti bent jau per skirtingus sektorius ar geografinius regionus. Toks sprendimas leidžia efektyviau suvaldyti riziką, sumažina priklausomybę nuo vienos konkrečios priemonės ir padeda išvengti didelių galimų nuostolių“, – komentuoja ekspertas.

Antroji pamoka: kritusi akcijų kaina dar nereiškia progos pirkti

Kita dažna jaunuolių klaida – investuoti į įmones vien todėl, kad jų akcijų kaina stipriai krito. Tikėdamasis greito šuolio į viršų dažnas rinkos dalyvis pamiršta padaryti namų darbus ir nuodugniai pasidomėti pačia įmone. Kartais bendrovės akcijų kritimas būna ne atsitiktinis, o ženklas apie rimtesnes problemas.

„Pastebime, kad dalis jaunų žmonių vis dar pasikliauja nuojauta, o ne analize. Kritusi kaina savaime nereiškia, kad akcija netrukus atsigaus. Prieš investuojant svarbu suprasti rinkos svyravimo priežastis – kodėl akcija pinga, kokios įmonės veiklos perspektyvos. Geriausiai pasirodę žaidimo dalyviai tai suprato ir rėmėsi faktais, o ne spėjimais“, – pasakoja E. Sutkevičius.

Trečioji pamoka: sėkmę gali nulemti žinios

Dar viena pamoka – investavimas nėra vien skaičių analizė ar rinkų stebėjimas, bet ir nuolatinis žinių gilinimas. Todėl ypač svarbu turėti galimybę aptarti investicinius sprendimus, pasitarti ar išgirsti kitų požiūrį. Vertingos įžvalgos gali gimti tiek bendraujant su kitais investuotojais, mokytojais, bendraamžiais, tiek remiantis patikimais žinių šaltiniais – profesionaliomis apžvalgomis, investavimo tinklalaidėmis ar ekonomikos naujienomis.

„Vienas svarbiausių investavimo įgūdžių – gebėjimas ieškoti informacijos ir ją kritiškai vertinti. Tą galima išmokti diskutuojant su kitais, stebint rinkas, klausant profesionalų įžvalgų. Taip formuojasi supratimas apie kontekstą, o ne tik pavienes akcijas“, – pažymi ekspertas.

Anot jo, pokalbis apie pinigus vis dar tabu daugelyje Lietuvos šeimų. Tačiau „Jaunojo investuotojo“ konkurso patirtis rodo, kad jaunuoliai, kurie turi galimybę kalbėtis apie finansus namuose, dažnai žaidimo metu elgiasi drąsiau bei racionaliau. Todėl tėvų ir ugdytojų vaidmuo – ne mažiau svarbus nei pačių moksleivių susidomėjimas.

„Trumpas žaidimas negali išmokyti visko, ką reiškia ilgalaikis investavimas. Tačiau jis leidžia greitai pamatyti, kokie įpročiai veda prie klaidų, o kokie – prie sėkmės. Šių metų rezultatai rodo, kad net jauniausi investuotojai jau geba priimti pagrįstus sprendimus, suprasti rizikas ir vertinti strategijas. Šios pamokos – tvirtas pagrindas ateities finansiniams sprendimams“, – apibendrina ekspertas.