Pirkinys, kurio net nepameni? Ši klaida jums kainuoja gerokai daugiau nei jūs galvojate

Nors vienas ar kitas smulkmenas gali pasirodyti kaip nekaltas malonumas, laikui bėgant jos tampa nemenku išlaidų šaltiniu. Pirkinių veikiami ne tik emocijų, bet ir gudriai sukonstruotų reklamos žinučių, dažnai net nesuvokiame, kada sprendimas buvo mūsų, o kada – paskatintas išorinių dirgiklių. 

Vos akimirka, kai jaučiame nuovargį ar patiriame stresą, gali paskatinti paspausti „pirkti dabar“ arba įsimesti prekę į fizinio krepšelio dugną. Parduotuvės tai žino ir tuo puikiai naudojasi. Gera žinia ta, kad impulsinių pirkinių galima išvengti. 

Tam nereikia atsisakyti malonumo apsipirkti ar griežtai riboti savo norus. Pakanka kelių įpročių, sąmoningo elgesio ir šiek tiek išankstinio pasiruošimo, tuomet pinigai liks tavo kišenėje, o spintoje ar sandėliuke bus tik tai, ko iš tikrųjų reikia.

Pažink savo trigerius

Pirmas žingsnis norint sumažinti impulsyvius pirkinius – suprasti, kada esi pažeidžiamiausias. Ar tai nutinka po ilgos darbo dienos, kai naršai internetines parduotuves tikėdamasis atitrūkti? Galbūt savaitgaliais, kai lankaisi prekybos centre „tiesiog pažiūrėti“?

 O gal emocinė būsena, liūdesys, stresas ar net nuobodulys, skatina ieškoti paguodos daiktuose? Kuo tiksliau atpažinsi savo impulsų šaltinius, tuo lengviau bus juos suvaldyti. Vien suvokimas, kad tam tikru metu esi labiau linkęs leisti pinigus, gali padėti stabtelėti ir pagalvoti prieš spaudžiant „pirkti“. 

Emocinis išlaidavimas dažnai slepia kitus poreikius, gal reikia poilsio, dėmesio ar pripažinimo, bet mes pasąmoningai pasirenkame naujus batus ar telefono dėklą.

Apsipirkimas su tikslu – ne šiaip sau

Vienas paprasčiausių, bet efektyviausių būdų – pirkinių sąrašas. Fiziškai užrašytas ar telefone išsaugotas sąrašas ne tik padeda susiorientuoti, bet ir veikia kaip psichologinis stabdis. Jei prekės nėra sąraše – jos tiesiog nereikia. 

Ir nors tai skamba griežtai, tai nereiškia, kad negali kartais pasilepinti, tik tie pirkimai tampa apgalvoti, o ne spontaniški.

Planuodamas iš anksto, gali realiai įvertinti, kiek išleisi, palyginti kainas, rasti nuolaidas. Tai ne tik taupo pinigus, bet ir laiką, nes nebereikia blaškytis tarp lentynų ar reklaminės srauto jūroje. Be to, kai apsipirkimas tampa tikslingas, pats procesas tampa mažiau varginantis ir nebe toks emociškai įtemptas.

Pavėluotas pirkimas – patikimas filtras

Dar vienas naudingas įprotis, vadinamasis „24 valandų“ taisyklė. Pamačius norimą prekę, ypač brangesnę, verta ją įtraukti į norų sąrašą, bet nepirkti iškart. Leisk sau 24 valandas pagalvoti, o dar geriau – savaitę. 

Jei po šio laiko vis dar norisi daikto ir gali sau tai leisti – puiku, tuomet pirkimas yra sąmoningas. Šis metodas padeda ne tik išvengti bereikalingų išlaidų, bet ir sustiprina savidiscipliną. Po kelių dienų dažnai paaiškėja, kad daiktas buvo tiesiog momentinis noras, o ne realus poreikis. 

Be to, tuomet labiau vertini tuos daiktus, kurie tikrai svarbūs – nes jie buvo ne impulsyvūs, o apgalvoti.

Biudžetas – tavo sąjungininkas

Net ir spontaniški pirkimai gali būti saugūs, jei jiems skirta aiški suma. Tai gali būti 20 ar 50 eurų per mėnesį, kuriuos leidžiama išleisti „malonumams“. Tokiu būdu net ir netikėtas pirkinys tampa dalimi biudžeto, o ne spraga jame. Tai leidžia išlaikyti pusiausvyrą tarp disciplinos ir lankstumo.

Dar viena gudrybė – pirkiniams naudoti tik vieną kortelę ar sąskaitą, o visas likusias lėšas laikyti atskirai. Taip sumažėja tikimybė, kad be plano pasinaudosi visais savo ištekliais. Galima net pervesti mėnesio biudžetą į atskirą sąskaitą, kai ji bus tuščia, reiškia metas sustoti.

Įprotis stebėti, ne tik reaguoti

Galų gale, svarbiausias dalykas – ne vengti parduotuvių, o išmokti elgtis jose sąmoningai. Ne kiekvienas pirkinys yra klaida, ne kiekvienas išlaidavimas – blogis. Tačiau kai žinai, ką perki, kodėl to nori ir kaip tai atsilieps tavo biudžetui, tada tampi tikru savo pinigų šeimininku.

Impulsinių pirkinių valdymas tai ne savęs ribojimas, o laisvė nuo nereikalingo šlamšto, kaltės ir streso. Tai būdas kurti tokį gyvenimą, kuriame daiktai tarnauja tau, o ne tu jiems.