Priimtas sprendimas atsisakyti grynųjų pinigų: netrukus neliks nė vienos monetos, ar tai grynųjų eros pabaiga?

Daugelyje šalių jie laikomi patikimesniu būdu kontroliuoti asmeninius finansus, ypač vyresnių ar mažiau technologijomis besinaudojančių gyventojų tarpe. Tačiau skaitmeninių mokėjimų populiarėjimas, technologijų pažanga ir valstybių siekis mažinti šešėlinę ekonomiką vis labiau keičia požiūrį į fizinius pinigus. 

Kai kurios šalys jau planuoja ateitį be jų, viena iš jų yra Albanija. Šalies vyriausybė paskelbė ryžtingą tikslą iki 2030 metų visiškai atsisakyti grynųjų pinigų. Šią ambicingą viziją viešai pristatė šalies premjeras Edi Rama, pažymėdamas, kad kiekviena operacija, nuo paprasčiausio duonos įsigijimo iki nuomos mokėjimo, turės vykti skaitmeniniu būdu. 

Tačiau šiam planui įgyvendinti teks įveikti nemažai kliūčių, tiek technologinių, tiek socialinių. Viena iš didžiausių problemų yra didžiulis albanių nepasitikėjimas bankais. Ilgus metus šalyje vyravo įprotis pinigus laikyti namuose, dažnai juos net siejant su ginklais. 

Kaip primena tautinis posakis, „po čiužiniu – grynieji ir šalia AK-47“. Šis humoristinis, bet gilų nepasitikėjimą atspindintis pastebėjimas rodo, kokį kelią teks nueiti iki visuotinio skaitmeninio pasitikėjimo.

Pagal naujausius duomenis, mažiau nei pusė šalies gyventojų turi banko sąskaitą. Tik 34 proc. apklaustųjų išreiškė pasitikėjimą bankais, o likusi dalis vengia jais naudotis, dažniausiai dėl aukštų tarptautinių pavedimų mokesčių ar nepalankių sąlygų. 

Ekspertai pastebi, kad kai kurios finansų įstaigos taiko diskriminuojančias palūkanų normas, o tai dar labiau atitolina visuomenę nuo oficialios bankininkystės.

Šalies premjeras nori sugriauti gilias grynųjų pinigų naudojimo tradicijas. Pasak portalo „Politico“, toks sprendimas priimtas ir dėl itin plačiai paplitusios šešėlinės ekonomikos, neapskaitomų sandorių, atsiskaitymų „iš po stalo“, ypač smulkiajame versle. 

Nors stambūs prekybos tinklai ir restoranai jau seniai priima korteles, daugelyje kavinių, mažų parduotuvių, kirpyklų ar grožio salonų vis dar vyrauja atsiskaitymas grynaisiais.

Europos Komisija savo 2024 metų ataskaitoje taip pat pabrėžė, kad neformali ekonomika Albanijoje stabdo konkurenciją bei trukdo verslui augti. Skaičiuojama, kad šešėlinės veiklos mastas šalyje gali sudaryti net nuo 29 iki 50 proc. bendrojo vidaus produkto.

Siekiant spręsti šią problemą, Albanijos valdžia ketina palaipsniui mažinti leidžiamą grynaisiais pinigais vykdomų operacijų ribą. Taip pat svarstoma integruotis į SEPA, bendrą Europos mokėjimų erdvę. 

Be to, valstybė ketina diegti lengvai prieinamas skaitmeninių atsiskaitymų sistemas, įskaitant ir centrinio banko išleidžiamą skaitmeninę valiutą arba nacionalinę momentinių mokėjimų platformą.

Visgi iki visiško perėjimo prie skaitmeninių atsiskaitymų Albanijai dar toli. Net ir pačioje šalyje skelbiama, kad grynieji vis dar karaliauja. 

Todėl prieš įgyvendinant tokią esminę transformaciją reikės nuveikti daug – šviesti gyventojus, stiprinti pasitikėjimą bankais ir kurti realiai prieinamą, patikimą mokėjimų infrastruktūrą.

Kol kas planas išlieka tik idėja. Vizija, kuriai reikia ne tik technologinių sprendimų, bet ir socialinio pasitikėjimo lūžio. Jei Albanijai pavyks tai pasiekti, ji galėtų tapti viena iš pirmųjų šalių Europoje, visiškai atsisakiusių grynųjų pinigų. Tačiau šiandien tai vis dar atrodo kaip didelis iššūkis.