Prisijunkite
Vis dažniau užduodame sau klausimą – ar grynieji pinigai taps praeitimi? Atsakymas nėra vienareikšmis. Nors technologijos keičia mūsų įpročius, grynieji dar turi savo vietą. Jie suteikia kontrolės jausmą, privatumą ir yra ypač svarbūs vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie gyvena atokesnėse vietovėse, kur skaitmeniniai sprendimai sunkiau prieinami.
Ką reiškia turėti pinigus rankoje?
Grynieji dažnai siejami su laisve. Kai žmogus turi pinigus rankoje, jis jaučiasi tarsi valdytų savo išlaidas geriau. Psichologai pastebi, kad fizinis atsiskaitymas padeda aiškiau suvokti, kiek išleidžiame. Be to, kritinėse situacijose – dingus elektrai ar ryšiui – grynieji tampa vieninteliu atsiskaitymo būdu.
Taip pat ne kiekvienas žmogus nori ar gali naudotis skaitmeniniais įrankiais. Tokiose situacijose grynieji užtikrina socialinį įtrauktumą ir finansinį prieinamumą visiems.
Kaip keičiasi grynųjų prieinamumas Lietuvoje?
Per pastaruosius metus Lietuvoje buvo juntamas tam tikras bankomatų skaičiaus mažėjimas, o kai kurios vietovės liko be patogios prieigos prie grynųjų pinigų. Visgi situacija pamažu gerėja – kuriamas bendras bankomatų tinklas, plinta „Perlas“ terminalai, o paštininkai kai kur net pristato pinigus į namus.
Valstybė ir Lietuvos bankas taip pat siekia užtikrinti, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę gauti grynuosius ne ilgiau nei per 10–15 km nuo gyvenamosios vietos. Tai – ne tik paslaugų klausimas, bet ir socialinis įsipareigojimas.
Ar Lietuva gali tapti visuomenė be grynųjų?
Teoriškai – taip. Praktiškai – dar toli. Nors didmiesčiuose dauguma jau įprato gyventi su kortele, kaimuose ar mažesniuose miestuose vis dar gyvas poreikis naudotis grynaisiais. Be to, net ir didelė dalis gyventojų jaučia pasitikėjimą būtent fiziniais pinigais.
Panašu, kad Lietuva pasirinks mišrų kelią, skatinant skaitmenizaciją, bet kartu saugant prieigą prie grynųjų. Ir tai – teisinga kryptis.