Lenkai siunčia įspėjimą visiems lietuviams: pasirūpinkite grynaisiais, rytoj jau bus per vėlu

Išmanusis telefonas tampa tik žibintuvėliu, o banko kortelė tik paprastu plastiko gabalėliu. Visas įprastas atsiskaitymo mechanizmas užstringa. Būtent tokiais momentais galimybė turėti kelis šimtus eurų grynais tampa ne komforto klausimu, o būtinybe tam, kad galėtum nupirkti duonos, užpildyti baką ar gauti būtinų vaistų.

Ne veltui Lenkijos krizinis vadovas kalba apie pasirengimą pirmosioms dienoms, kurios krizės metu dažniausiai būna pačios sudėtingiausios. Žmonės pasimeta, panikuoja, sistemos stringa. Būtent tada svarbiausia turėti galimybę veikti nepriklausomai, bent jau tiek, kad apsaugotum savo artimuosius nuo didžiausių pavojų. 

O tam reikia minimalių, bet svarbiausių išteklių, tokių kaip vandens, maisto, kuro ir galimybės juos įsigyti, kai nebegalioja jokios skaitmeninės priemonės.

Be to, pasiruošimas – tai ne tik pinigai ar atsarginė baterija. Tai ir vidinė ramybė. Žinojimas, kad tau neprireiks stovėti eilėje prie neveikiančio bankomato ar maldauti, kad kas nors paimtų tavo kortelę kaip užstatą. 

Jei kiekvienas šeimos narys turės nedidelę pinigų sumą smulkiais nominalais, sumažės stresas, bus lengviau priimti sprendimus, net jei aplink vyraus chaosas. Lenkijos pavyzdys rodo, kad šis pasirengimas nėra vien paranoja ar kraštutinumas. Tai oficiali politika. 

Ir kol Lietuvoje dar nėra tokio vadovo, verta pasidairyti aplink, kiek žmonių tavo aplinkoje galėtų išgyventi savaitę be jokių elektroninių atsiskaitymo priemonių? Kiek iš jų turi nors šiek tiek grynųjų? O gal tau pačiam reikėtų peržiūrėti, kas yra tavo stalčiuje ar piniginėje?

Galiausiai, ši tema iškelia ir platesnį klausimą apie mūsų priklausomybę nuo technologijų. Ar ne per daug pasitikime tuo, kas veikia tik tada, kai viskas aplinkui stabilu? Ir ar ne laikas sugrįžti bent iš dalies prie principų, kurie dešimtmečius padėjo žmonėms išgyventi sunkmečiu?

Nes šiandien tai tik patarimas, o rytoj tai gali būti vienintelis būdas išlikti.