Ši klaida gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę: vos vienas draugo prašymas gali sugadinti viską

Ina Jonaitienė , 2025-05-04, 17:54 (atnaujinta 2025-05-04, 21:27)
0
Ši klaida gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę: vos vienas draugo prašymas gali sugadinti viską

Kai prašo padėti artimas žmogus - natūralu pasitikėti. Gal draugas netikėtai paprašo pasiskolinti sąskaitą trumpam pavedimui, ar pažįstamas nori pasinaudoti tavo kortele, nes jam kažkas užblokuota. 

Atrodo nekaltai, juolab jei žmogų pažįsti daug metų – kas čia tokio, tiesa? Vis dėlto net geriausi ketinimai gali baigtis labai nemaloniai. Lietuvos ir kitų šalių teisėsauga vis dažniau įspėja, kad banko sąskaitos duomenų dalinimasis, net su draugu ar giminaičiu, gali sukelti rimtų teisinių ir finansinių pasekmių. 

Ir ne todėl, kad tavo draugas būtinai nusikaltėlis, o todėl, kad tavo vardas tampa įrankiu veikti tau net nežinant. Neretai žmonės tampa trečiosiomis šalimis nusikalstamose schemose tiesiog iš naivumo. 

Vienas pasirašytas leidimas, vienas perduotas kodas ar prisijungimas, ir tavo duomenys jau naudojami neteisėtai. Todėl ši tema yra ne apie paranoją. Ji apie atsakomybę. Ir apie tai, kodėl net labai pažįstamam žmogui sakyti ne yra visiškai normalu.

Banko duomenys – tai ne tik skaičiai, o tavo finansinė tapatybė

Kai kalbame apie banko prisijungimus, kortelių duomenis ar net IBAN sąskaitos numerį, daugelis galvoja apie tai kaip apie techninius parametrus. Tačiau iš tiesų – tai tavo finansinė tapatybė. Ir kai ją perduodi kitam, net ir trumpam, tampi atsakingas už viską, kas vyksta tavo vardu.

Jei kažkas per tavo sąskaitą perveda neteisėtus pinigus – tu būsi pirmasis, kurio klausinės institucijos. Jeigu per tavo kortelę vykdoma neteisėta veikla – tu būsi figūra byloje. Nesvarbu, kad tai padarė kitas žmogus – sąskaita tavo vardu, atsakomybė krenta ant tavęs.

Labai dažnai tokiuose atvejuose žmogus nesuvokia, kad net formalus leidimas ar „paskolinta sąskaita“ gali būti traktuojama kaip bendrininkavimas. Neteisėtas veikimas nebūtinai reiškia, kad tu pats iš to gavai naudą – kartais užtenka, kad tu tai leidi.

Net jei pasitiki – nežinai, ką kitas žmogus veikia

Dažniausiai žmonės duoda savo banko duomenis ne sukčiams, o pažįstamiems. Draugams, buvusiems bendradarbiams, net šeimos nariams. Ir tai yra dar pavojingiau, nes pasitikėjimas užliūliuoja.

Bet ar iš tiesų žinai, ką tas žmogus veikia internete? Gal jis įsivėlęs į lošimus, skolas, neteisėtas veiklas? Galbūt jo vardu negalima atlikti tam tikrų operacijų, todėl jis nori pasinaudoti tavo vardu. Tu apie tai nesužinosi, kol bus per vėlu. Ir kai sužinosi – teks aiškintis, įrodinėti, rašyti pareiškimus, o kartais net stoti prieš teismą.

Ypač dažni atvejai, kai sąskaitos naudojamos pinigų plovimui. Iš vienos sąskaitos į kitą keliauja pinigai, kol dingsta be pėdsakų, o tu lieki grandinės viduryje. Net jei tavo intencija buvo padėti, teisėsaugai tai gali būti per menkas argumentas.

Saugumas – tai ir paprastas „ne“

Vienas svarbiausių saugumo principų – išmokti pasakyti ne, kai kažkas prašo prisijungimo, kortelės numerio ar net leidimo įvesti duomenis tavo kompiuteryje. Tai nėra grubumas – tai pagarba sau.

Jei tikrai nori padėti, gali pasiūlyti kitus būdus, pavyzdžiui, būti kartu, kai žmogus sprendžia savo situaciją, padėti rasti teisėtą finansinę išeitį, kreiptis į banką ar socialinį darbuotoją. Bet perduoti savo bankinius duomenis – tai jau ne pagalba, o rizikos perkėlimas ant savo pečių.

Būtina atsiminti, kad tavo banko sąskaita – tavo atsakomybė. Net jei kažkas įkalbinėja gražiai, maloniai ar pateikia emocinę istoriją – tavo tapatybė ir finansai neturi tapti įkaitais.

Taisyklė paprasta - niekada niekam

Lietuvos bankas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir net komerciniai bankai vieningai kartoja: niekada nesidalinkite savo banko duomenimis, net su artimiausiais žmonėmis. Nes nėra jokių garantijų, kaip tie duomenys bus panaudoti.

Kiekvienais metais šimtai žmonių Lietuvoje įsivelia į teisminius ginčus, nes jų sąskaitomis pasinaudojo kiti. Kai kurie net nežinojo, kad į jų vardą buvo pervesta dešimtys tūkstančių eurų, kol nepradėjo skambinti teisėsauga. Tokios istorijos vis dar nutinka, nes žmonės mano, kad jiems tai – negresia.

Tačiau grėsmė atsiranda tuomet, kai pasakai: „ai, tai tik vienas pervedimas“ arba „na gerai, pasinaudok kartą“. Tą akimirką tavo kontrolė dingsta. Ir net jei nieko blogo nenutiks – atsakomybė vis tiek išliks tavo vardu.

Pagunda padėti pažįstamam yra puikiai suprantama. Bet išmintis slypi gebėjime sustoti ir pagalvoti: „kas, jei nutiks blogiausia?“ Ar būsi pasiruošęs prisiimti visą atsakomybę? Jei ne – tiesiog neatskleisk savo duomenų. Tai mažas sprendimas, galintis išgelbėti nuo didelių problemų.

0 komentarų

Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!

Prašome prisijungti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas