Turtingi, bet nieko neturi: atskleista, kodėl vis daugiau žmonių sąmoningai renkasi neturėti nieko

Jie nesivaiko nuosavybės, bet naudojasi visomis paslaugomis, technologijomis ir gyvenimo galimybėmis, kurios suteikia jiems komfortą bei laisvę. Ši tendencija ypač ryškiai pasireiškia didmiesčiuose, kur nuosavybės kaina yra itin aukšta. 

Jauni profesionalai ar laisvai samdomi darbuotojai renkasi nuomą vietoje pirkimo, automobilių dalijimosi paslaugas vietoje nuosavos mašinos, prenumeratas vietoje bibliotekų ar kolekcijų kaupimo. Toks gyvenimo būdas leidžia turėti viską, ko reikia, bet išvengti ilgalaikių įsipareigojimų.

Kyla klausimas: ar ši nauja klasė, turtingi be nuosavybės, yra ateities modelis, ar tik laikina mada? O galbūt tai ženklas, kad turto ir laimės samprata visuomenėje iš esmės transformuojasi?

Kas yra turtingi be nuosavybės?

Turtingi be nuosavybės – tai žmonės, kurie dėl savo pajamų lygio, įgūdžių ar gyvenimo būdo gali sau leisti gyventi patogiai, bet nesiekia kaupti materialių gėrybių. 

Jie dažnai yra išsilavinę, dirba aukštos kvalifikacijos darbus, keliauja, naudojasi technologijomis ir paslaugomis, bet sąmoningai atsisako pririšti savęs prie nuosavybės.

Šiuolaikinė ekonomika tam sudaro palankias sąlygas. Galima išsinuomoti prabangų automobilį kelioms dienoms, dirbti iš bet kurios pasaulio vietos, užsisakyti muziką, filmus ar net drabužius prenumeratos būdu. Tokiu būdu nereikia turėti nuosavybės – pakanka prieigos prie paslaugų.

Kodėl jie renkasi tokį gyvenimo būdą?

Pagrindinė priežastis – laisvė. Turėdami mažiau nuosavybės, jie lengviau keičia gyvenamąją vietą, darbą ar gyvenimo būdą. Nebereikia rūpintis būsto paskola keliems dešimtmečiams ar brangios mašinos priežiūra.

Antra priežastis – patogumas. Technologijų pagalba beveik viską galima gauti akimirksniu. Nuo maisto pristatymo iki darbo įrankių – viskas pasiekiama už nedidelį mėnesinį mokestį. Nuosavybė praranda prasmę, kai galima naudotis dalijimosi ekonomika.

Trečia priežastis – finansinis lankstumas. Ši klasė dažnai nori investuoti ne į daiktus, o į patirtis: keliones, mokslus, saviugdą. Jiems svarbiau įspūdžiai ir gyvenimo kokybė, o ne daiktų kiekis.

Kuo jie skiriasi nuo tradicinių turtingųjų?

Tradiciniai turtingieji demonstruodavo savo statusą nuosavybe – vilomis, prabangiais automobiliais, kolekcijomis. Naujoji klasė statusą demonstruoja kitaip: galimybe keliauti be apribojimų, dirbti iš bet kurios pasaulio vietos, nuomotis tai, kas patinka, tik tada, kai reikia.

Jie gali gyventi bute, kuris nuomojamas tik keliems mėnesiams, bet tas butas bus prestižiniame rajone, su visais patogumais. Jie gali keisti automobilius kaip drabužius – vieną savaitgalį vairuoti sportinį modelį, kitą – elektrinį miesto automobilį. Statusą rodo ne daiktų turėjimas, o galimybė naudotis bet kokia paslauga be apribojimų.

Ar tai tvarus gyvenimo modelis?

Kritikai teigia, kad šis modelis nėra visiems prieinamas. Norint gyventi be nuosavybės, reikia turėti pakankamai pajamų nuomai ir paslaugoms. Kita problema – priklausomybė nuo sistemų. 

Jei prenumeratos ar dalijimosi paslaugos nutrūktų, tokie žmonės liktų be nieko. Tačiau šalininkai mano, kad tai logiška ateities kryptis. Nuosavybė nebėra svarbiausias tikslas, kai pasaulis juda link lankstumo ir greito prisitaikymo.

Be to, nuomos ir dalijimosi ekonomika mažina resursų švaistymą, nes vienas daiktas gali būti naudojamas dešimčių žmonių.

Ar tai gali tapti visuomenės norma?

Vis daugiau jaunų žmonių renkasi tokį gyvenimo būdą, ypač miestuose. Jie vertina mobilumą, galimybę greitai persikelti į kitą šalį ar miestą, dirbti nuotoliniu būdu ir turėti prieigą prie visko be nuosavybės naštos.

Tai gali reikšti, kad ateityje visuomenė taps labiau naudojimosi nei turėjimo pagrindu paremta. Nuosavybė taps prabanga arba tik ilgam laikui apsistojusių žmonių pasirinkimu, o nauja klasė – turtingi be nuosavybės – rodys kelią į lankstesnį gyvenimo modelį.

Nauja klasė iš esmės keičia mūsų požiūrį į turtą. Jie rodo, kad laimė ir statusas nebūtinai siejasi su nuosavybe. Gyvenimo kokybę jie matuoja ne daiktų kiekiu, o galimybėmis, patirtimis ir laisve.

Ar šis modelis taps visuotine norma? Atsakymas priklausys nuo ekonomikos, technologijų ir visuomenės vertybių pokyčių. Tačiau aišku viena – vis daugiau žmonių suvokia, kad turėti viską nebūtinai reiškia viską pirkti ir laikyti savo namuose.