Psichologai ir bankininkai sutaria: taupyti vaikai pradeda mokintis gerokai anksčiau nei jūs manote

„GF banko“ Finansų planavimo ir iždo departamento direktorė Dalia Kuizinaitė įsitikinusi – suprasti, kas yra brangu ar pigu bei ką galima nusipirkti už gaunamus pinigus, vaikai pradeda gana anksti.

„Priklausomai nuo auklėjimo ir bendravimo su vaiku, suvokimas apie pinigų vertę atsiranda sulaukus maždaug 10 metų, kai tėveliai leidžia į parduotuvę nueiti savarankiškai ir ką nors nusipirkti. Tuomet jau galima dalį tų pinigų atsidėti“, – sako D. Kuizinaitė.

Apie rimtą taupymą imama galvoti sulaukus 14-16 metų. Tokio amžiaus paaugliams bankai pradeda siūlyti pinigų laikymo bei taupymo priemones, o vaikams jau norisi ne tik susitaupyti pinigų žaidimų konsolei ar naujam telefonui, bet ir kaupti ilgesnei perspektyvai.

D. Kuizinaitė, atlikusi paauglių bei jų tėvų apklausą savo aplinkoje, išgirdo ir tokių atvejų, kai paaugliai stengiasi taupyti studijoms, nuosavam automobiliui ar net pradiniam būsto įnašui.

Vyresni paaugliai pradeda domėtis ir investavimu, tačiau jis susijęs su rizika, todėl, ekspertės nuomone, saugus sprendimas paaugliams, jau turintiems solidžią santaupų sumą, galėtų būti bankų siūloma taupomojo indėlio, arba taupomosios sąskaitos, paslauga.

Paaugliams nepatinka tėvų „užmaršumas“

Paauglių motyvaciją taupyti stiprina keli pagrindiniai veiksniai. Kaip pabrėžia „GF banko“ atstovė, svarbiausias iš jų yra pasitikėjimas, kai tėvai perleidžia vaikams šiek tiek daugiau sprendimų teisės ir leidžia pasijusti labiau suaugusiems.

„Kitas svarbus dalykas – tikslas. Taupyti pinigus kur kas lengviau žinant, kam tai daroma. Taip pat nereiktų pamiršti ir žaidybinio elemento. Pavyzdžiui, paaugliams tokiu elementu gali tapti matymas, kaip taupomojoje sąskaitoje kaupiasi palūkanos“, – kalba D. Kuizinaitė.

Ji atkreipia dėmesį, kad, kaip ir kiekviename žaidime, taupant reikalingos aiškios žaidimo taisyklės. Jeigu vaikui sakoma, kad jis pinigų gali atsidėti sau, svarbu, kad visi vienodai suprastų, ką reiškia „sau“.

„Jeigu vaikui prireiks nusipirkti gražesnį drabužį ir tėvai lieps tam paimti pinigų iš savo santaupų – ar žaidimas vyks pagal taisykles? Netikrumas ir nekonkretumas mažina motyvaciją“, – pabrėžia finansų ekspertė.

Daugelis paauglių pamini, kad vienas iš didesnių nuo taupymo atbaidančių veiksnių yra tėvų „užmaršumas“, kai jie „pasiskolina“ pinigų iš vaiko taupyklės, ypač grynaisiais, ir negrąžina.

Banko atstovė įsitikinusi – aiškios taisyklės, nustatytas periodiškumas, kada tėveliai skiria tam tikrą sumą pinigų, ir žodžio laikymasis labai padeda vaikams planuoti ir taupyti. Vaikas negauna atlyginimo pagal sutartį, tačiau žinodamas, kokią sumą ir kada gaus iš tėvų, jis mokysis skaičiuoti ir nuspręsti, kiek iš tos sumos atsidės taupymui.

Nepamiršti džiaugtis vaikyste

Šiais laikais paaugliai gali naudotis specialiomis taupymui skirtomis programėlėmis, leidžiančiomis matyti, kam išleisti pinigai, bei atitinkamai planuoti tolesnį elgesį. Ekspertės nuomone, tokios priemonės pažangios ir naudingos, tačiau tinkamesnės vyresniems paaugliams.

„Mažesniems vaikams patinka matyti, galėti „pačiupinėti“. Dėl to vaikui banko kortelė nėra toks smagus dalykas kaip kiaulė taupyklė, kuri nuo centų sunkėja, o metami pinigai skamba. Kita vertus, išimdamas pinigus iš kiaulės taupyklės, vaikas nė neprisimins, kur juos išleido, o banko sąskaita drausmina. Ypač drausmina pinigų laikymas taupomojoje sąskaitoje, pinigų iš kurios negalima išleisti tiesiai“, – atkreipia dėmesį D. Kuizinaitė.

Finansų ekspertė pabrėžia – suma, kurią vaikas gali atsidėti taupymui, labai priklauso nuo gaunamų kišenpinigių. Tėvai turėtų padėti vaikams suderinti taupymą su privalomais poreikiais, o pastariesiems turi būti teikiama pirmenybė.

„Taupyti galima tuomet, kai lieka pinigų po būtinųjų, su tėveliais sutartų pirkinių, tokių kaip kasdienis karštas maistas. Be to, vaikystė ir paauglystė yra gražiausias laikas, kuriuo reikia džiaugtis – pramogauti ar nupirkti draugui dovaną einant į gimtadienį, o ne tik taupyti“, – primena D. Kuizinaitė.

Taupymo tema paaugliams įdomi

Pasak pašnekovės, tėvų finansinės galimybės skiriasi, tačiau kad ir kiek pinigų jie duotų vaikams, svarbu taupymo nepadaryti privalomu dalyku, nes žodžiai „tu privalai“ demotyvuoja ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius.

Užuot darę spaudimą taupyti, tėveliai, palikdami vaikams sprendimo galimybę, turėtų pagelbėti išsikelti taupymo tikslą ir susidaryti planą.

„Tarkime, jeigu vaikas gauna šimtą eurų, galima suskaičiuoti, kiek per dieną kainuoja pietūs, kiek kartų vaikas eis į mokyklą, kiek pinigų liks pramogoms ir kiek galima atsidėti“, – priduria D. Kuizinaitė.

Tėvų pagalbos prireikia ir atsidarant banko bei taupomąją sąskaitą. „GF banke“ jaunesniems nei 14 metų vaikams taupomosios sąskaitos sutartį jų vardu gali sudaryti tik tėvai arba globėjai, o vyresni nei 14 metų paaugliai taupomosios sąskaitos sutartį gali sudaryti ir patys, tačiau tėvai arba globėjai vis tiek turi dalyvauti visame procese bei padėti savo parašus. „GF banko“ atstovė pabrėžia, kad taupomosios sąskaitos sutartys su nepilnamečiais gali būti sudaromos tik gyvai skyriuose, o ne telefonu ar internetu.

D. Kuizinaitė tikina, kad paaugliams taupymo tema reikšminga ir įdomi, tačiau svarbu, kaip „supakuota“. Vaikų nereikia gąsdinti arba jiems pamokslauti, jeigu kartą pasielgs neapgalvotai, svarbiausia – su vaikais kalbėtis.

„Pradėkite pamažu, kartu įženkite į taupymo kelią. Užduodami vaikams klausimus ir girdėdami jų atsakymus suprasite, ką galbūt darote ne taip. Bendravimas šia tema naudingas ir paaugliui, ir jums“, – tėvams pataria D. Kuizinaitė.