Specialistai įspėja: primena, kad iš pensijų fondų atsiimtus pinigus gyventojai gaus ne iš karto

Tarp dažniausiai girdimų planų – pradinis įnašas būsto paskolai gauti, automobilis, namų atnaujinimas ar įvairūs didesni pirkiniai. Vis dėlto finansų ekspertai pastebi, kad planus naujų metų pradžiai jau susidėliojusiems gyventojams juos gali tekti keisti ar atidėti, mat pensijų fondų pinigai jų nepasieks taip greitai, kaip tikisi.

Remiantis Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu II pakopos pensijų fonduose kaupia daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų. Kiek jų pasirinks sukauptas lėšas atsiimti, paaiškės tik per dvejus ateinančius metus – apsispręsti skirtas dvejų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį nepatenkintieji kaupimo sąlygomis galės pasitraukti iš sistemos.

Vis dėlto prašymą atsiimti lėšas pensijų bendrovei, kurioje kaupiama, pateikti bus galima jau nuo pirmosios kitų metų dienos.

„Pastebėjome, kad didelė dalis gyventojų yra įsitikinę, kad savo pensijų fondus valdančiai bendrovei pateikę prašymą lėšas gaus po kelių dienų ar daugiausia kelių savaičių.

Deja, jiems teks nusivilti, mat net ir tie, kurie suskubs dokumentus tvarkytis jau pirmąją naujųjų metų dieną, savo pinigus atgaus tik pavasarį“, – tvirtina Tomas Bataitis, atsakingo skolinimo platformos „Credit24“ vadovas.

Kaip nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip yra dėl to, kad pagal priimtą tvarką 2026 m. sausio-kovo mėn. pateiktus prašymus pensijų valdymo bendrovės vykdys balandžio mėn. per pirmas 10 darbo dienų. O, pavyzdžiui, prašymus pateikus balandžio-birželio mėn. – pinigai gyventojams bus išmokami tik liepos mėnesį per pirmas 10 darbo dienų.

Savo klientų apklausą atlikusi bendrovė išsiaiškino, kad daugiau nei pusė jų (59 proc.) svarsto nutraukti kauptą kaupimą II pakopos pensijų fonduose, tačiau 46 proc. teigė nežinantys, jog pinigų tokiu atveju negaus iš karto.

Įdomu tai, kad keturi iš dešimties apklaustųjų atgautas lėšas planuoja panaudoti skolų grąžinimui. Nedidelė dalis respondentų nurodė planuojantys investuoti savarankiškai arba įsigyti didelį pirkinį.

Tinkamas metas įvertinti savo finansinius planus

Vis dėlto T. Bataitis sako manantis, kad tai, jog pinigai gyventojų sąskaitų nepasieks taip greitai, kaip šie tikisi, gali būti puiki proga įvertinti savo galimybes pensijai kaupti savarankiškai arba susidėlioti aiškų ir logišką planą, kaip pinigai bus panaudoti kitoms reikmėms.

Ekspertas pataria prieš pateikiant prašymą lėšas atsiimti atsakyti sau į keletą svarbių klausimų: ar tikrai žinote, kur panaudosite pinigus, ir ar neapsunkinsite savo ateities finansinės situacijos.

„Visų pirma reikėtų pasiskaičiuoti, kiek pinigų pensijų fonduose esate sukaupę ir kokią jų dalį galėsite atsiimti. Gali būti, kad dalis gyventojų dėl sumos dydžio turi pernelyg didelių lūkesčių nepaisant to, kad kaupia ne vienerius metus.

Remiantis Lietuvos banko duomenimis, vidutinė II pakopos pensijų fonduose Lietuvoje sukaupta suma yra maždaug 4,6 tūkst. eurų. Akivaizdu, kad tokios sumos nepakaks pradiniam įnašui būsto paskolai gauti, nebent tik tiek iki jo trūksta. 

Kita vertus, tokio dydžio suma gali kelti pagundų ją išleisti ne itin svarbiems pirkiniams ar pramogoms, pavyzdžiui, kelionėms“, – pastebi T. Bataitis.

Dėl šios priežasties bendrovės atstovas ragina planuoti atsakingai: pensijų fondų pinigus verta išsiimti tik tuomet, jei tiksliai žinote, kokiam tikslui jie bus naudojami. Tai padės išvengti skubotų sprendimų ir nesvarbių išlaidų, kurios gali pakenkti ilgalaikiams tikslams.

„Bet kuriuo atveju nereikia pamiršti, kad šie pinigai buvo pervedami turint labai aiškų vienintelį tikslą – senatvėje gauti didesnę pensiją. Reikėtų atsakyti sau į klausimą, ar iki sprendimo leisti lėšas pasiimti tokį variantą apskritai svarstėte. Galbūt kaupimas pensijų fonduose yra būtent tai, ką šiuo metu daryti yra logiškiausia“, – pastebi T. Bataitis.

Savarankiškai taupyti sekasi sunkiai

Atsakingo skolinimo platformos „Credit24“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad savarankiškai taupyti lietuviams sekasi gana sunkiai – reguliariai fiksuoto dydžio pajamų dalį į santaupas atsidedančių gyventojų Lietuvoje tėra 15 proc. Penktadalis (20 proc.) respondentų nurodė, kad pastaruosius metus jie visai netaupė.

„Finansų specialistai vienbalsiai pataria bent jau dalį išsiimtų pinigų toliau investuoti savarankiškai – pavyzdžiui, į diversifikuotas akcijų ar obligacijų fondų portfelius. Taip pat verta kas mėnesį nuolat taupyti atsidedant net ir nedideles sumas – mažos, bet reguliarios įmokos ilgainiui gali tapti solidžiu kapitalu“, – priduria T. Bataitis.

Jo teigimu, svarbu nepamiršti ir rezervo nenumatytiems atvejams – turėti bent kelių mėnesių išlaidas padengiantį fondą, kuris padės jaustis saugiai net staiga pasikeitus gyvenimo aplinkybėms.

Saugokite savo pinigus

Artėjant laikotarpiui, kai dalies gyventojų sąskaitose atsiras daugiau pinigų, padidėja ir sukčiavimo pavojus. Finansų specialistas gyventojus ragina būti budrius.

„Sukčiai dažniausiai naudojasi būtent tokiomis situacijomis ir taikosi į gyventojus, turinčius daug laisvų lėšų. Šiuo metu nereikėtų pasitikėti neaiškiais pasiūlymais kaupti pensijai ar investuoti į nepatikimas priemones, siūlančias didelę investicinę grąžą“, – pabrėžia bendrovės atstovas.