Baltijos šalių apklausa: lietuviai palankiai vertina šalies finansų sektorių ir 2026 metų finansines perspektyvas

„GF banko“ užsakymu trijose Baltijos šalyse atliktas visuomenės nuomonės tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvos gyventojai optimistiškiau nei kaimynai vertina 2026 metų finansines perspektyvas.

Tyrimo tikslas buvo įvertinti Baltijos šalių gyventojų vartojimo paskolų rinkos suvokimą, palyginti vartotojų elgsenos panašumus ir skirtumus bei išsiaiškinti jų lūkesčius ateinantiems metams.

Pasitikėjimas bankais ir finansų sektoriumi aukščiausias Lietuvoje

„Per pastaruosius 20 metų, reikšmingai griežtėjant finansų sektoriaus ir vartojimo paskolų reguliavimui, Baltijos šalyse ženkliai sumažėjo neatsakingo skolinimosi rizika. Tyrimas parodė, kad didesnį pasitikėjimą reguliavimo pažanga ir bankais rodo Lietuvos gyventojai. Tai gali būti susiję tiek su veiksminga finansų sektoriaus priežiūra, tiek su pozityvesne vartotojų patirtimi. Latvijoje ir Estijoje skeptiškų nuostatų kiek daugiau, o tai gali būti susiję ir su bendra ekonomine situacija bei vyraujančiomis visuomenės nuotaikomis“, – sako „GF banko“ generalinis direktorius Justinas Muleika.

Teiginiui „pasitikiu bankais ir kitomis finansų įstaigomis“ pritarė 54 proc. lietuvių, 44 proc. latvių ir 48 proc. estų. Nepritarusių dalis siekė atitinkamai 24 proc., 32 proc. ir 36 proc.

Teiginiui „per dvidešimt metų mano šalis padarė pažangą reguliuodama vartojimo paskolų rinką“ pritarė 61 proc. lietuvių, 47 proc. latvių ir 50 proc. estų; nepritarė – 15 proc., 29 proc. ir 28 proc.

Lietuvos gyventojai kiek palankiau vertina ir vartojimo paskolų rinkos brandą bei reguliavimą. Teiginiui, kad rinka atitinka Vakarų Europos standartus, pritaria 41 proc. lietuvių, 36 proc. latvių ir 40 proc. estų (nepritaria atitinkamai 23 proc., 33 proc. ir 36 proc.). Mažesnė dalis – 33 proc. lietuvių, 38 proc. latvių ir 43 proc. estų – mano, kad rinka yra reguliuojama nepakankamai.

„Lietuvoje finansų sektorius vertinamas šiek tiek pozityviau, o Latvijos ir Estijos gyventojai dažniau teigia, kad jų šalių vartojimo paskolų rinka neatitinka Vakarų Europos standartų ir yra nepakankamai reguliuojama. Tačiau visose šalyse didžioji dalis respondentų pripažįsta, kad vartojimo paskolos suteikimo procesas tapo patogesnis ir atsakingesnis“, – teigia J. Muleika.

Skolinimosi įpročiai Baltijos šalyse – skirtingi

Tyrimas atskleidė, kad Baltijos šalių gyventojų skolinimosi įpročiai pastebimai skiriasi. Lietuviai skolinasi rečiau, tačiau dažniau renkasi didesnes paskolas.

14 proc. lietuvių nurodė ėmę daugiau kaip 7 500 eurų vartojimo paskolas. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje taip atsakė po 11 proc. respondentų. 5 000-7 500 eurų paskolas buvo paėmę 11 proc. lietuvių, 7 proc. latvių ir 9 proc. estų.

„Auganti ekonomika didina gyventojų galimybes skolintis, o kylantis kainų lygis didina vartojimo paskolų poreikį. Pavyzdžiui, vidutinė vartojimo paskola „GF banke“ per penkiolika metų išaugo apie 11,5 karto. Šį augimą iš dalies lėmė vidutinio atlyginimo didėjimas – jis augo apie šešis kartus. Tačiau paskolų sumos augo sparčiau nei atlyginimai“, – sako J. Muleika.

Anot jo, tyrimo rezultatai rodo, kad lietuviai, dažniau imdami didesnes paskolas, jas skiria būtinųjų poreikių tenkinimui ir rečiau – nebūtiniems pirkiniams.

Kam skolinasi Baltijos šalių gyventojai?

Lietuvoje ir Latvijoje dažniausia vartojimo paskolų paskirtis – namų ir buitinės technikos įsigijimas. Taip nurodė 45 proc. lietuvių, 43 proc. latvių ir 38 proc. estų. Estijoje dažniausia paskirtis – transporto priemonės pirkimas (42 proc. estų, 40 proc. latvių ir 36 proc. lietuvių).

Trečioje vietoje visose šalyse – būsto remontas (jį nurodė 29 proc. lietuvių, 31 proc. latvių ir 34 proc. estų).

Latvijos ir Estijos gyventojai dvigubai dažniau nei lietuviai skolinasi kelionėms, atostogoms, studijoms ar asmeninėms reikmėms. Asmeniniams poreikiams skolinasi 11 proc. lietuvių, 20 proc. latvių ir 21 proc. estų; kelionėms ir atostogoms – 9 proc. lietuvių, 16 proc. latvių ir 18 proc. estų. Dažniau kelionėms skolinasi Rygos bei Talino gyventojai.

Svarbiausias kriterijus skolinantis – palūkanos

Vertindami kriterijus, kurie svarbūs imant vartojimo paskolą, Baltijos šalių gyventojai aiškiai išskiria palūkanų dydį. Jis svarbiausias 79 proc. lietuvių, 75 proc. latvių ir 67 proc. estų.

Aptarnavimo greitis svarbus maždaug trečdaliui apklaustųjų (27 proc. Lietuvoje, 32 proc. Latvijoje, 30 proc. Estijoje). Latvijos ir Estijos gyventojams labiau nei lietuviams svarbus aptarnavimo kanalų prieinamumas (atitinkamai 13 proc., 20 proc. ir 18 proc.).

Lietuviai ateinančius metus vertina optimistiškiausiai

Apklausos dalyviai taip pat buvo paprašyti įvertinti, kokios finansinės perspektyvos laukia 2026-aisiais. Tyrimo rezultatai rodo, kad, palyginus su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvos gyventojai išliko optimistiškiausi, tuo tarpu daugiausia pesimizmo fiksuota Estijoje.

2026-uosius optimistiškai vertina ir įprastas išlaidas planuoja 28 proc. lietuvių, 22 proc. latvių ir 21 proc. estų. Optimistiškai nusiteikę, bet ketinantys bent kuriam laikui riboti nebūtinas išlaidas – 41 proc. lietuvių, 42 proc. latvių ir 37 proc. estų.

Pesimistiškai ateinančius metus vertina 20 proc. lietuvių, 25 proc. latvių ir 27 proc. estų. Labai sunkių metų, kai tektų susiveržti diržus, tikisi 11 proc. lietuvių, 11 proc. latvių ir 15 proc. estų.