Šią išmoką gali gauti kiekvienas: išmokos, apie kurias niekas garsiai nekalba, sužinokite, kaip ją gauti

Šis protrūkis ne tik signalizuoja apie galimą pavojų gyvulininkystės sektoriui, bet ir iškelia aktualius klausimus dėl biosaugos priemonių, gyventojų įsitraukimo ir atsakomybės vežant produktus per sienas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nedelsdama ėmėsi veiksmų. Paskelbta apie galimybę gauti pinigines išmokas tiems, kurie padeda aptikti užkrato židinius. Tai svarbi prevencinė priemonė, galinti padėti sumažinti viruso plitimą tarp laukinės gamtos ir ūkių.

Tačiau problema slypi ne vien šalies viduje. Didėjanti rizika dėl kitose Europos valstybėse plintančių gyvūnų ligų paskatino griežtinti reikalavimus, susijusius su mėsos ir pieno produktų vežimu. Kai kur net paprastas sumuštinis gali kainuoti kelis tūkstančius eurų, apie tai keliautojai dažnai sužino per vėlai.

Už kiekvieną šerno gaišeną – 30 eurų

VMVT paragino gyventojus aktyviai prisidėti prie AKM kontrolės. Tarnyba siūlo 30 eurų už kiekvieną pranešimą apie rastą šerno gaišeną. Tai ne atsitiktinė kampanija, o viena iš svarbiausių viruso plitimo kontrolės priemonių.

„Šernų gaišenos – vienas pagrindinių afrikinio kiaulių maro plitimo šaltinių gamtoje. Kuo greičiau šios gaišenos pašalinamos, tuo mažesnė tikimybė, kad virusas pasieks ūkinius gyvūnus“, – pažymi VMVT atstovai.

Norint gauti išmoką, būtina nurodyti tikslią radimo vietą, jei galima pridėti ir GPS koordinates. Taip pat rekomenduojama pažymėti vietą – ryškia juostele, šaka ar kita aiškiai matoma žyme. 

Pranešėjas neturi liesti gyvūno ar jo perkelti, mėginius paima tik tarnybos specialistai. Išmoka išmokama tik tuo atveju, jei rastas gyvūnas ištirtas ir užregistruotas pagal nustatytą tvarką.

Išmokos jau skaičiuojamos tūkstančiais

2024 metais VMVT sulaukė 729 pranešimų apie rastas šernų gaišenas, o už tai buvo išmokėta 21,9 tūkst. eurų. O iki šių metų birželio pabaigos gauti dar 564 pranešimai ir daugiau nei 16,9 tūkst. eurų išmokų. 

Tai rodo, kad visuomenė vis aktyviau įsitraukia į problemos sprendimą. Svarbu ir, kad tuo atveju, kuomet apie tą pačią gaišeną praneš du ar daugiau žmonių – išmoką gauna tas, kuris tai padarė pirmas.

Net sūris ar dešra gali kainuoti 6 tūkstančius eurų

Ne tik AKM kelia nerimą. Europos oro uostuose vis griežtinami reikalavimai dėl mėsos ir pieno produktų. Jungtinė Karalystė jau uždraudė bet kokius mėsos ir pieno produktus iš trečiųjų šalių, įskaitant net duty-free įsigytus gaminius ar sandariai supakuotus sūrius.

Draudžiama įsivežti net sumuštinius su dešra ar sūriu – jei toks produktas aptinkamas, jis bus konfiskuotas. Sunkesniais atvejais taikomos baudos iki 5 tūkst. svarų sterlingų, tai yra apie 5 845 eurus.

Priemonės taikomos siekiant apsaugoti šalies žemės ūkį nuo snukio ir nagų ligos protrūkio, kuris šiuo metu plinta kai kuriose Europos dalyse. Nors liga žmonėms nėra pavojinga, ji labai greitai plinta tarp gyvulių ir gali sukelti didelių nuostolių.

Ko negalima įsivežti į Lietuvą?

Lietuvoje situacija dar rami, snukio ir nagų liga kol kas neaptikta. Tačiau VMVT primena, kad apskritai į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių draudžiama įvežti jokių gyvūninės kilmės maisto produktų, nei mėsos, nei pieno, nei jų gaminių.

2024 metais Lietuvos muitinės pareigūnai konfiskavo daugiau nei 600 kg draudžiamų produktų, kurie buvo perduoti saugiam sunaikinimui. Keleiviai, kurie nenori būti nubausti, gali savanoriškai išmesti tokius gaminius į specialius konteinerius oro uostuose.

Kodėl tai svarbu kiekvienam?

Afrikinis kiaulių maras – ne tik ūkininkų ar VMVT problema. Tai visos visuomenės iššūkis, reikalaujantis atsakingo požiūrio. Kuo daugiau žmonių bendradarbiaus, tuo mažesnė tikimybė, kad virusas plis. 

O sąmoningas elgesys kelionėse svarbus ne tik dėl grėsmių žemės ūkiui, bet ir dėl asmeninės finansinės saugos. Pirmieji šių metų AKM atvejai primena, kad net ir mažas neatidumas gali sukelti dideles pasekmes. 

Todėl svarbu žinoti, kokius produktus galima vežtis, kaip reaguoti radus nugaišusį laukinį gyvūną ir kada verta imtis veiksmų. Juk kartais vienas pranešimas ne tik užtikrina 30 eurų išmoką, bet ir padeda apsaugoti visą ūkį.