Skamba labai liūdnai, bet tai realybė: lietuvių finansinė pagalvė trapesnė nei atrodo, atskleista, kiek iš tiesų turi pinigų

Pranešimas spaudai , 2025-04-06, 17:14 0

Skamba labai liūdnai, bet tai realybė: lietuvių finansinė pagalvė trapesnė nei atrodo, atskleista, kiek iš tiesų turi pinigų

Vos 71 proc. lietuvių, 82 proc. estų ir 86 proc. latvių teigia, kad turi santaupų – rodo naujausia banko „Bigbank“ užsakymu atlikta „Kantar EMOR“ apklausa. Tiesa, net ir tarp lietuvių, turinčių santaupų, 11 proc. turi mažiau nei 1000 eurų, o 21 proc. turi tarp 1000 ir 5000 eurų.

Tyrimas taip pat parodė, kad daugiau nei pusė Baltijos šalių gyventojų santaupas vis dar laiko įprastoje banko sąskaitoje. „Tai reiškia, kad daugelio gyventojų pinigai visiškai neapsaugoti nuo infliacijos. 

Ne dėl to, kad trūksta galimybių, bet todėl, kad per daugelį metų esant žemoms palūkanų normoms, žmonės prarado įprotį ir net tikėjimą, kad jų pinigai gali generuoti grąžą tiesiog indėlio sąskaitoje“, -– sako Ieva Rogozina, banko „Bigbank“ produktų plėtros vadovė.

Lietuviai linkę pinigus saugoti terminuotuose indėliuose

Apklausos duomenimis, tik 26 proc. lietuvių laiko savo santaupas terminuotame indėlyje. Tiesa, tarp estų tokių – 24 proc., o latvių – vos 8 proc. Tai paaiškinti nėra sunku – Lietuvos banko duomenimis, nuo 2015 m. iki pat antrosios 2022 m. pusės gyventojų indėliams buvo siūlomos beveik nulinės palūkanos, todėl taip saugoti savo pinigus tiesiog nebuvo prasmės. 

Realu, kad dėl to dalis pasirinko kiek rizikingesnius taupymo ir investavimo būdus – 21 proc. lietuvių nurodė santaupas laikantys akcijose ir obligacijose, o 15 proc. – investiciniame gyvybės draudime.

Pastarųjų metų tendencijos yra teigiamos ir palūkanoms išaugus, taupymas indėliuose vėl tampa populiaresnis. Ekonomistai tikisi, kad nulinis palūkanų lygis Europoje negrįš, todėl indėliai išlaikys savo patrauklumą.

Lankstumas ir bankų baimė svarbiau nei grąža

Taupomaisiais indėliais, už kuriuos paprastai mokamos mažesnės palūkanos, bet kuriuos galima išsiimti bet kuriuo metu be jokių nuobaudų, naudojasi tik 18 proc. lietuvių, 37 proc. latvių ir 43 proc. estų. Grynaisiais pinigais santaupas laiko 29 proc. lietuvių, 30 proc. latvių ir 26 proc. estų. „

Tai reiškia, kad žmonės dažnai labiau vertina lankstumą nei generuojamą grąžą, tačiau būtent taupomieji indėliai galėtų tapti alternatyva „kojinei“, kuri generuoja bent kelis procentus grąžos neprarandant lankstumo“, – komentuoja I. Rozogina.

Baltijos šalių gyventojai indėlių vengia ir dėl nepasitikėjimo bankais – naujausių apklausų duomenimis – Lietuvoje bankais pasitiki tik 36,1 proc. gyventojų ir tai yra viena iš mažiausią pasitikėjimą Lietuvoje turinčių institucijų. Vis dėlto, per pastaruosius 10 metų Lietuvoje nežlugo nei vienas bankas. Net jei taip ir nutiktų, indėlių savininkams nerimauti nereikėtų – visi indėliai Baltijos šalyse iki 100 tūkst. eurų vienam asmeniui yra apdrausti.

Tai reiškia, kad taupomieji indėliai puikiai tinka ir tiems, kas tiesiog nori savo lėšas saugoti saugiai, turėti galimybę jas bet kada išsiimti be jokių nepatogumų, bet taip pat generuoti bent jau nedidelę grąžą. 

Apklausą „Bigbank“ užsakymu atliko bendrovė „Kantar EMOR“ 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį. Joje dalyvavo 1025 respondentai. 

Ar patiko šis įrašas?
 

0 komentarų

Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!

Prašome prisijungti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas