„Sodra“ siunčia kritinį įspėjimą: darbo rinką užkariauja pensininkai, jaunimas skaičiuoja nedarbo išmokas

Ina Jonaitienė , 2025-05-24, 17:54 (atnaujinta 2025-05-24, 19:00)
0
„Sodra“ siunčia kritinį įspėjimą: darbo rinką užkariauja pensininkai, jaunimas skaičiuoja nedarbo išmokas

Šiuo metu gyventojų darbo pajamų augimas Lietuvoje jau nebėra toks spartus kaip ankstesniais metais. Tai patvirtina naujausia „Sodros“ analizė, kuri parodė, kad atlyginimų augimo tempas pastebimai lėtėja. 

Tačiau kartu išryškėjo ir kai kurios svarbios darbo rinkos tendencijos, tokios kaip senstančios visuomenės įtaka užimtumui, auganti socialinių paslaugų paklausa bei jaunimo pasirinkimų pokyčiai.

Lyginant su 2024 metais, kai atlyginimai didėjo apie 11 proc., šiemet – tik 9 proc. Šis skirtumas nėra atsitiktinis – ekonomistai jau seniai prognozavo, kad po kelių metų sparčių pokyčių rinka stabilizuosis. 2025 metų pradžioje vidutinės darbo pajamos siekė 2 313 eurų neatskaičius mokesčių, o „į rankas“ – 1 424 eurus. 

Tai reiškia, kad augimas vis dar yra, tačiau tempas mažėja. Pagrindinis pajamų augimo veiksnys yra didėjusi minimali alga, kuri kilo nuo 924 iki 1 038 eurų. Šis pokytis ypač paveikė viešąjį sektorių, švietimo ir sveikatos priežiūros srityse atlyginimai augo labiausiai, bet jų vidurkiai vis dar atsilieka nuo informacinių technologijų sektoriaus.

Sektorių pokyčiai: viešasis sektorius stiprėja, bet traukiasi transportas

Nors švietimo ir sveikatos priežiūros srityse stebimas darbuotojų augimas, kai kuriose kitose srityse situacija prastesnė. Ypač akivaizdus pokytis transporto sektoriuje, čia atlyginimai auga (12,5 proc.), bet tuo pačiu sumažėjo dirbančiųjų skaičius, kuris siekia beveik 9 tūkstančiais. 

Be kita ko, pusė šių darbuotojų buvo iš Baltarusijos, todėl įtakos turėjo ir migracijos politikos griežtinimas.

Taip pat ryški tendencija stebima prekyboje, kur darbuotojų skaičius mažėja. Pardavėjai, reklamos bei rinkodaros specialistai palieka sektorių, o tai gali būti susiję tiek su atlyginimų stagnacija, tiek su darbo sąlygų pokyčiais.

Vyresni darbuotojai aktyvesni nei jaunimas

Vienas ryškiausių šių metų pradžios aspektų – didėjantis vyresnio amžiaus žmonių aktyvumas darbo rinkoje. Dirbančiųjų vyresnių nei 60 metų žmonių padaugėjo beveik 5 proc., o pensininkų aktyvumas stabiliai siekia 12,7 proc., o tai apie 80 tūkstančių žmonių. 

Daugiausia jų dirba švietime, sveikatos priežiūroje ir prekyboje. Pensininkai dažniausiai užima kvalifikuotas pareigas – net 30 proc. jų yra specialistai, 15 proc. – vadovai. Tokie rezultatai rodo ne tik motyvaciją dirbti dėl papildomų pajamų, bet ir norą išlikti aktyviems bei socialiai įsitraukusiems.

Jaunimo įsitraukimas mažėja, o tai kelia iššūkių

Nors švietimo srityje atlyginimai augo, ši sritis jaunimo vis dar netraukia. Tarp 25–30 metų žmonių tik 5 proc. dirba švietime, kai tuo tarpu net 10 proc. – IT sektoriuje. Jauni žmonės dažniau renkasi aukštesnio atlyginimo, technologijomis paremtas sritis.

Kartu daugėja jaunų žmonių, gaunančių nedarbo išmokas. Tarp 100 apdraustųjų iki 25 metų – net 14 gauna nedarbo išmoką. Tačiau gera žinia ta, kad šie žmonės greičiau vėl grįžta į darbo rinką – 80 proc. jų per metus vėl įsidarbina.

Pajamų nelygybė ir regioniniai skirtumai išlieka

Pajamų nelygybė Lietuvoje vis dar ryški – penktadalis gyventojų gauna vidutiniškai 650 eurų, o kitas penktadalis – apie 3 171 eurą „į rankas“. Taip pat išlieka didelis atotrūkis tarp sostinės ir regionų: vilniečiai uždirba vidutiniškai 452 eurais daugiau nei likusios Lietuvos gyventojai.

Nedarbo išmokų dinamika, kas gauna ir kiek

Nedarbo išmokos priklauso nuo buvusių pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus uždirbo minimalią algą (apie 777 eurus), išmokos pirmus tris mėnesius siekė 645 eurus – tai 83 proc. buvusių pajamų. O jei atlyginimas buvo dvigubai didesnis už vidutinį – išmokos kompensuodavo tik apie 47 proc. pajamų.

Vyresni žmonės, netekę darbo, dažniausiai ilgiau išlieka be darbo, vidutiniškai 5,9 mėnesio, o jaunuoliai – apie 4 mėnesius. Tai dar kartą parodo, kad jaunesniems asmenims grįžti į darbo rinką lengviau nei vyresnio amžiaus gyventojams.

Apibendrinant, nors atlyginimai vis dar kyla, tempas lėtėja. Demografiniai pokyčiai ir sektorių transformacijos keičia darbo rinkos veidą – senstant visuomenei, išryškėja švietimo sektoriaus iššūkiai ir didėja socialinių paslaugų poreikis. 

Tuo pačiu jauni žmonės vis labiau linksta prie inovatyvių sričių, kur atlyginimai aukštesni, o galimybės lankstesnės.

Ar patiko šis įrašas?
 
Temos: Sodra

0 komentarų

Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!

Prašome prisijungti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas