Specialistas pasakė, kaupti ar nekaupti: skaičiai atskleidė, kam antroji pensijų pakopa naudingiausia

Antrosios pakopos pertvarka turėtų būti ne išimtis, tačiau aiškinamajame rašte nurodoma, kad „automatinio pensijų anuiteto indeksavimo […] nebuvimas […] lemia tai, kad pensijų anuitetų gavėjams mokamų pensijų anuitetų dydis nesudaro reikšmingos pajamų dalies“. Ar tikrai yra taip?

Pakeitimų iniciatoriai teigia, kad jei fonduose sukaupta pensijos dalis nebus indeksuojama (nebus pritaikoma prie infliacijos ar vidutinio darbo užmokesčio augimo), jos reikšmė bendroje pensijoje nuolat mažės. Kitaip tariant, kai socialinio draudimo pensija didinama (indeksuojama), o pensijų fondų išmokos – ne, pastarosios tampa vis mažesne visos pensijos dalimi. Tikrai taip, tačiau tai nereiškia, kad iš fondų mokamos išmokos bus nereikšmingos ar nesvarbios.

Trys asmenys: MMA gavėjas, VDU gavėjas ir trijų VDU gavėjas

Tam, kad geriau suvoktume problemą, panagrinėkime pakeitimo normos rodiklio pokyčius. Asmeniui skaičiuojama pakeitimo norma – tai jam paskirtos senatvės pensijos ir potencialiai jo gautino darbo užmokesčio santykis, kuris parodo, kokia dalimi darbinių pajamų jis disponuoja po to, kai pasitraukia iš darbo rinkos.

Pakeitimo normos pokyčius įvertinkime trijų hipotetinių asmenų pavyzdžiu. Tarkime, kad jie visi darbinę karjerą pradeda 2019 m., būdami 20 metų amžiaus (pvz., po karinės tarnybos), ir iš jos pasitraukia 2064 m., kai jiems sueina 65 metai. Kiekvieno iš jų bendras darbo stažas yra 45 metai, tad būtinąjį stažą jie viršija 10 metų. Pirmasis iš jų visą gyvenimą gavo vidutinį darbo užmokestį ir reprezentuoja vidutinio darbo užmokesčio gavėjus, antrasis visą gyvenimą gavo minimalų darbo užmokestį ir reprezentuoja silpniausius darbo rinkos dalyvius, o trečiasis visą gyvenimą uždirbo tris vidutinius darbo užmokesčius, tad jis atstovauja gerokai daugiau nei vidutiniškai uždirbantiems asmenims.

Penkios prielaidos

Skaičiavimas yra paremtas prielaidomis apie užimtumo, darbo užmokesčio dinamiką ir fondų grąžą. Pirmoji prielaida numato, kad ilgainiui užimtumo lygis išliks toks, koks yra dabar – jis gali svyruoti (kai kuriais metais augti, kitais mažėti), bet vidutiniškai nesikeis.

Antroji prielaida numato, kad darbo užmokestis 2025 m. augs vidutiniu tempu, koks buvo 2019–2024 m. laikotarpiu. Kitų penkerių metų laikotarpiu (2026–2030 m.) darbo užmokesčio augimo tempas kasmet lėtės po 1 procentinį punktą, o 2031–2036 m. augimo tempas ir toliau mažės, bet jau lėčiau – po 0,5 procentinio punkto per metus. Pagal šią schemą 2036 m. darbo užmokesčio augimas pasieks 3,3 proc. per metus. Prognozuojama, kad toks augimo tempas išliks stabilus ir visą likusį nagrinėjamą laikotarpį.

Trečioji prielaida numato, kad nagrinėjamu laikotarpiu esminės senatvės pensijos skyrimo sąlygos nesikeis, abi pensijos dalys – tiek valstybinė, tiek iš pensijų fondų – bus indeksuojamos pagal vidutinį darbo užmokesčio fondo augimo tempą. Šis vidurkis bus apskaičiuojamas atsižvelgiant į augimą per trejus metus iki indeksavimo, einamųjų metų augimą ir prognozuojamą augimą per artimiausius trejus metus.

Ketvirtoji prielaida numato, kad antrosios pakopos pensijų fondų grąža bus tokia pati kaip darbo užmokesčio fondo augimo tempas. Kitaip tariant, fondų veiklos rezultatai ilguoju laikotarpiu niekuo nesiskirs nuo ekonomikos rezultatų, t. y. fondų grąža atspindės ekonominę situaciją. Taip pat numatoma, kad fondai kasmet nuskaičiuos 0,5 proc. nuo kiekvieno dalyvio sukauptų lėšų kaip mokestį už turto valdymą.

Penktoji prielaida numato, kad santykis tarp minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio išliks stabilus ir ateityje – nebus nei reikšmingai mažinamas, nei didinamas.

Pakeitimo normos, jeigu asmenys kaupime nedalyvautų

Remiantis čia aprašytomis prielaidomis, galima suskaičiuoti šių asmenų gaunamų pensijų taškų skaičių, nustatyti jų vertę, spėti bazinės pensijos dydį ir sukauptas lėšas fonduose, t. y. galima suskaičiuoti jų pensijas. Tą ir padarykime. Šiems asmenims 2064 m., pasitraukiant iš darbo rinkos, bus paskirtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos.

Vidutinio darbo užmokesčio gavėjas gaus 3460 Eur pensiją, minimalaus atlygio gavėjas – 2534 Eur pensiją, o trijų vidutinių atlygių gavėjas – 6623 Eur pensiją. Jeigu minėti asmenys nedalyvautų kaupime, tai vidutinio darbo užmokesčio gavėjui ši pensija garantuos dabar vyraujančią 47 proc. pakeitimo normą, gautą lyginant šio asmens senatvės pensiją su potencialiomis jo darbinėmis pajamomis, jei jis būtų likęs darbo rinkoje. Minimalaus darbo užmokesčio gavėjo pakeitimo norma sudarytų 67 proc. jo darbinės karjeros metu uždirbtų lėšų, o trijų atlyginimų gavėjas turėtų pasitenkinti 30 proc. pakeitimo norma.

Pakeitimo normos, asmenims dalyvaujant kaupime

Pritaikius anksčiau aprašytas prielaidas, galima apskaičiuoti, kokio dydžio papildomas pensijos išmokas žmonės gautų, jei dalyvautų antrosios pakopos pensijų kaupime.

• Asmuo, kuris visą laiką uždirbo vidutinį atlyginimą, iki 2064 m. būtų sukaupęs 262 394,35 Eur.
• Minimalaus atlyginimo gavėjas per tą patį laikotarpį sukauptų 159 966,23 Eur.
• Asmuo, uždirbantis tris vidutinius atlyginimus, sukauptų 612 253,49 Eur.

Remiantis 2023 m. duomenimis, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nuo 65 metų amžiaus tiek vyrams, tiek moterims yra 18,4 metų. Tarkime, kad 2064 m. ji padidės iki 20 metų. Padalijus sukauptas lėšas per šį laikotarpį iš tikėtinos gyvenimo trukmės, gautume tokias mėnesines išmokas iš antrosios pakopos fondų:

• Vidutinį atlyginimą gaunančiam asmeniui – 1093 Eur per mėnesį.
• Minimalų atlyginimą gaunančiam asmeniui – 667 Eur per mėnesį.
• Tris vidutinius atlyginimus gaunančiam asmeniui – 2551 Eur per mėnesį.

Šios išmokos gerokai padidina bendrą pensijos dydį ir vadinamąją pakeitimo normą (santykį tarp pensijos ir potencialiai gautino darbo užmokesčio):

• Vidutinį atlyginimą gavusio asmens pakeitimo norma padidėja iki 65 proc.
• Minimalų atlyginimą gavusio asmens – iki 88 proc.
• Tris vidutinius atlyginimus gavusio asmens – iki 43 proc.

Tačiau kadangi išmokos iš pensijų fondų nėra indeksuojamos (t. y. nedidėja pagal infliaciją ar atlyginimų augimą), jų reikšmė laikui bėgant mažėja. Po 10 metų pensijoje:

• Vidutinį atlyginimą gavusio asmens pakeitimo norma sumažėja iki 61 proc.
• Minimalų atlyginimą gavusio asmens – iki 83 proc.
• Tris atlyginimus gavusio asmens – iki 40 proc.

Kam naudingi pensijų fondai?

Kaupimas antrojoje pakopoje leidžia smarkiai padidinti būsimą pensijos dydį (vadinamąją pakeitimo normą) ir išlaikyti ją didesnę ilgą laiką. Nors dalyvavimas kaupime yra naudingas visiems, daugiausia laimi mažas pajamas gaunantys asmenys, nes jų naudą dar labiau padidina valstybės teikiama 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio subsidija.

Vidutinio atlygio gavėjui pakeitimo norma išėjimo į senatvės pensiją metais dėl dalyvavimo kaupime ūgteltų nuo 47 iki 65 proc. Trijų darbo užmokesčių gavėjas tenkintųsi ne 30, o 43 proc. turėtų pajamų, o didžiausią naudą gautų minimalaus atlyginimo gavėjas – jam pakeitimo norma pakiltų nuo 67 iki 88 proc.

Didžiausią santykinę naudą iš kaupimo gauna žemiausių pajamų gavėjai, kuriems gerus rezultatus demonstruojanti kaupimo sistema gali padėti užtikrinti minimaliai smukusį vartojimą senatvėje. Taigi ne prastesnius nei ekonomikos augimo rezultatus plačiąja prasme demonstruojanti antrosios pakopos sistema veikia kaip skurdo senatvėje mažinimo mechanizmas, kitaip sakant, antroji pakopa leidžia jau šiandien spręsti rytdienos problemas. Sumažinus paskatas dalyvauti kaupime šiandien, ateityje reikės daugiau finansinių išteklių skirti skurdo problemai spręsti.

Kaip šioje situacijoje pasielgtų racionalus valstybininkas? Padidintų paskatas dalyvauti kaupime ar atvirkščiai – jas sumažintų?