Tarp vyresnio amžiaus žmonių kyla panika: senjorai nebežino, kur laikyti pinigus, finansinės sistemos griūtis visai šalia

Viena iš skaudžiausių šių pokyčių sričių – asmeniniai finansai.

„Nebežinau, kaip tvarkyti pinigus,“ – šiuos žodžius vis dažniau galima išgirsti iš senjorų lūpų. Bankai uždarinėja skyrius, mažina bankomatų skaičių, popieriniai čekiai tampa retenybe, o net elementarūs mokėjimai dažnai reikalauja prisijungti prie internetinės bankininkystės. 

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių jaučiasi likę nuošalyje, tarsi finansų sistema būtų sukurta tik jauniems ir technologijomis besidomintiems klientams.

Kai kam net paprastas vizitas į vaistinę tampa sudėtingu: vietoje anksčiau įprasto atsiskaitymo grynaisiais dabar tenka susidurti su kortelių terminalais, QR kodais ar net specialiomis programėlėmis. Tokie pokyčiai daugeliui sukelia nerimą, nes klaidos finansiniuose reikaluose gali kainuoti brangiai.

Skaitmeninės bankininkystės spąstai vyresnio amžiaus klientams

Pagrindinis iššūkis yra staigus perėjimas nuo fizinio banko prie skaitmeninio. Didieji bankai vis labiau veržiasi į internetinę erdvę - mažėja gyvų konsultacijų skaičius, skyriai uždaromi, o daugelį operacijų siūloma atlikti per mobiliąsias programėles.

Senjorams, kurie daugelį metų įpratę reikalus tvarkyti gyvai, šie pokyčiai kelia stresą. Ne visi turi išmaniuosius telefonus, o net turint juos, ne visi geba naudotis sudėtingomis programėlėmis, kurios reikalauja kodų generatorių, slaptažodžių ar dviejų žingsnių autentifikacijos.

Be to, ne visur Lietuvoje pakanka stabilaus interneto ryšio. Regionuose, kur gyvena nemažai vyresnio amžiaus žmonių, prastas ryšys tampa dar viena kliūtimi naudotis skaitmeninėmis paslaugomis.

Baime pasinaudoja ir sukčiai

Kai kurie vyresnio amžiaus žmonės, pajutę, kad nesugeba susitvarkyti su naujovėmis, kreipiasi pagalbos į artimuosius ar net nepažįstamus asmenis. Deja, tokiu būdu jie tampa lengvu grobiu finansiniams sukčiams.

Telefoniniai sukčiai dažnai išnaudoja senjorų baimes: prisistato bankų ar policijos darbuotojais, prašo atskleisti prisijungimo duomenis ar pervesti saugumo sumetimais dideles pinigų sumas. Kai kada senjorai net patys, nesuprasdami galimų pasekmių, patvirtina mokėjimus, manydami, kad taip gelbėja savo santaupas.

Nuo metų pradžios tokių atvejų skaičius tik auga. Finansų sektoriaus asociacijos duomenimis, per pirmuosius mėnesius sukčių apgauti bankų klientai neteko milijoninių sumų. O nemaža dalis nukentėjusiųjų, būtent vyresnio amžiaus žmonės.

Mažėjantys bankomatų tinklai – dar viena grėsmė

Daugelis senjorų vis dar pasitiki grynaisiais pinigais. Jie juos laiko saugesniais, nes gali kontroliuoti išlaidas ir bet kada turėti grynus pinigus rankoje. Tačiau mažėjantis bankomatų skaičius verčia juos vis dažniau ieškoti alternatyvų.

Nemažai regionų jau dabar neturi nei bankų skyrių, nei artimiausio bankomato. Toks pokytis ne tik sukelia nepatogumus, bet ir kelia papildomą socialinę atskirtį. Ne kiekvienas senjoras turi galimybę nuvažiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio bankomato ar skyriaus.

Ekspertai įspėja, kad tolimesnis grynųjų atsisakymas, neparuošus tinkamų alternatyvų vyresnio amžiaus žmonėms, sukels dar didesnę įtampą visuomenėje.

Technologijų proveržis ne visiems draugiškas

Bankai giriasi spartėjančia skaitmenizacija - momentiniai mokėjimai, QR kodai, biometrija. Jauniems žmonėms tai patogumas. Tačiau senjorai vis dažniau pasijunta likę paraštėse. Technologijų kalba jiems atrodo svetima, o mokymų, kaip saugiai naudotis naujomis sistemomis, dažnai trūksta.

Be to, daliai jų kyla baimė netekti visiškos finansinės kontrolės. Kai kurie jau dabar bijo, kad bet koks sistemos trikdis ar programėlės klaida paliks juos be galimybės atsiskaityti net už būtiniausius dalykus – vaistus, maistą ar komunalinius mokesčius.

Reikia aiškesnio valstybės įsikišimo

Ekonomistai ir socialiniai ekspertai pabrėžia, kad valstybė turėtų imtis aktyvesnių veiksmų. Vien technologijų plėtra nepakanka, būtini plataus masto mokymai, supaprastintos skaitmeninės sistemos ir prieinamumas net tiems, kurie gyvena toliau nuo didžiųjų miestų.

Taip pat siūloma nustatyti aiškias taisykles bankams, kad šie negalėtų visiškai atsisakyti gyvų paslaugų senjorams ir regionuose. Galbūt būtų prasminga kurti mobilias finansines tarnybas, kurios reguliariai aptarnautų mažesnius miestelius.

Lietuvoje sparčiai auganti skaitmeninė bankininkystė atneša daug patogumo, bet kartu ir naujų grėsmių, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Jų panika, kai tenka tvarkyti finansus naujoje realybėje, neturėtų likti nepastebėta.

Kol kas šios problemos sprendžiamos fragmentiškai, o pavojai tik auga. Reikalinga ne tik bankų atsakomybė, bet ir valstybės iniciatyva, kad senjorai neliktų už skaitmeninio pasaulio borto.