Netrukus šalyje neliks grynųjų pinigų: jau greitai jie taps beverčiu popieriumi, eilėje ir bankomatai

Vairuotojai miesto centre mobiliąja programėle susimoka už stovėjimą, o turguje ar grožio salone dažnai paklausiami: „kortele ar grynais?“ Technologijos viską keičia, bet klausimas išlieka - ar tikrai artėja diena, kai bankomatai ir grynieji pinigai taps praeitimi?

Naujausia statistika rodo, kad vis daugiau žmonių kasdienybėje renkasi skaitmeninius atsiskaitymus. Lietuvoje per pastaruosius keletą metų mobilieji mokėjimai ir bekontakčiai atsiskaitymai smarkiai išpopuliarėjo. 

„Bankai skatina naudotis programėlėmis, klientai įpranta viską valdyti išmaniajame telefone, o grynieji – tampa tik atsargine priemone“, – teigia finansų konsultantai. Įtakos tam turi ir pandemijos patirtis: žmonės pradėjo vengti fizinio kontakto, o kortelė ar išmanusis tapo higieniškesniu pasirinkimu.

Kai kuriuose Skandinavijos regionuose jau yra vietų, kur visiškai nepriimami grynieji pinigai. Danijoje ar Švedijoje kai kurios kavinės ar viešbučiai turi lenteles su užrašu „cash not accepted“. Ar Lietuvoje toks scenarijus taip pat įmanomas?

Bankomatų tinklas traukiasi

Lietuvoje bankomatų skaičius per pastaruosius dešimt metų akivaizdžiai sumažėjo. Kai kurie miesteliai jų visai neturi, o žmonės priversti važiuoti į artimiausią rajono centrą, kad galėtų išsigryninti pinigus. 

Tam tikrais atvejais seniūnijos ar vietinės parduotuvės atlieka „grynųjų pinigų taškų“ funkciją – galima nusiimti nedidelę sumą per kasą. Nors kai kurie bankai bando spręsti problemą įrengdami bendrus bankomatus su kitomis įstaigomis, vis tiek aišku - bankomatai nyksta, o kartu su jais ir galimybė laisvai naudotis grynaisiais.

To priežastys, ne tik besikeičiantys vartotojų įpročiai, bet ir kaštai. Bankomatų priežiūra, apsauga, pinigų papildymas – visa tai kainuoja. O jei gyventojai vis rečiau naudojasi tokia paslauga, bankams neapsimoka jos palaikyti.

Kas lieka be skaitmeninio pasaulio?

Tačiau ne visiems toks perėjimas prie „viskas skaitmeniniu būdu“ yra patogus. Vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys atokiau nuo miestų, vis dar dažnai naudojasi grynaisiais. Kai kurie net neturi banko kortelių ar mobiliųjų programėlių. 

Jiems atsisakymas aptarnauti grynaisiais reiškia atskirtį. Panašiai ir mažesnėse įstaigose – pavyzdžiui, kaimo turgelyje ar mažoje kirpykloje – grynieji vis dar dažnai yra vienintelė atsiskaitymo forma.

Tiesa, valstybė bando išlaikyti balansą. Lietuvos bankas dar 2023 metais pristatė planą, kad gyventojai turėtų galimybę pasiekti grynuosius ne toliau kaip 10 kilometrų nuo gyvenamosios vietos. Tam skatinamas bendradarbiavimas tarp bankų, įrengiami bendri terminalai ar sudaromos sutartys su partneriais – pavyzdžiui, prekybos centrais.

Ar grynieji išnyks visiškai?

Nors skaitmeniniai sprendimai vis aktyviau veržiasi į kasdienį gyvenimą, prognozės dėl visiško grynųjų pinigų išnykimo kol kas atsargios. Specialistai sutinka, kad grynieji neišnyks visiškai, bent jau artimiausiu metu. 

Jie atlieka tam tikras funkcijas, kurių skaitmeninės priemonės dar negali visiškai pakeisti – pavyzdžiui, situacijose, kai nėra interneto ryšio, ar per ekonomines krizes, kai žmonės nori turėti pinigus fiziškai.

Be to, kyla ir saugumo klausimai. Ne visi pasitiki skaitmeniniu saugumu. Nors bankai investuoja milžiniškas sumas į sistemų apsaugą, vis dar pasitaiko duomenų nutekinimų, sukčiavimo atvejų. Kai kurie žmonės jaučiasi ramiau turėdami bent dalį santaupų „po ranka“, o ne vien skaitmeninėje erdvėje.

Bankomatai ir grynieji pinigai artimiausiu metu greičiausiai neišnyks, bet jų reikšmė toliau mažės. Vis daugiau kasdienių finansinių veiksmų vyksta virtualiai, nuo mokesčių mokėjimo iki mažiausių pirkinių. 

Tačiau vis dar egzistuoja žmonių grupės, kurioms grynieji išlieka svarbūs, o visiškas jų išnykimas galėtų sukelti socialinę atskirtį. Ateities scenarijus, panašu, bus mišrus – skaitmeniniai sprendimai taps pagrindu, bet fiziniai pinigai liks kaip alternatyva. Tik klausimas, kiek ilgai tą alternatyvą dar palaikysime.