Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Kasdieniame gyvenime žmonės dažnai nori padėti kitiems, ypač netikėtai pastebėję, kad kažkas pametė asmeninį daiktą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog surasta banko kortelė – puiki proga parodyti geranoriškumą ir grąžinti ją savininkui.
Tačiau realybė ne visada tokia paprasta. Ne visi žino, kad net ir geriausi ketinimai tokiose situacijose gali atsisukti prieš patį gelbėtoją. Ypač kalbant apie banko korteles, kurios susijusios su finansiniais nusikaltimais, privatumo pažeidimais ar net teisėsaugos tyrimais.
Kartais tokia pagalba gali baigtis ilgu aiškinimusi policijoje, o blogiausiu atveju – teisminiais ginčais. Todėl labai svarbu žinoti, kaip elgtis radus banko kortelę, kokių klaidų vengti ir kokiais kanalais saugiai perduoti radinį.
Šiame tekste aptarsime ne tik kortelės grąžinimo niuansus, bet ir kitą, iš pirmo žvilgsnio nesusijusią, tačiau vartotojams aktualią temą – gėrimų pakuočių užstato sistemos pinigų grąžinimo tvarką.
Jei gatvėje ar parduotuvėje pastebite pamestą banko kortelę, geriausia jos neliesti ir nesistengti tiesiogiai susisiekti su savininku. Toks, iš pirmo žvilgsnio geranoriškas, poelgis gali sukelti netikėtų nemalonumų.
Pamestų kortelių galima aptikti įvairiose vietose, nuo prekybos centrų iki viešojo transporto. Kartais jas praranda neatsargūs savininkai, kitais atvejais jos paliekamos tyčia. Iš šalies gali pasirodyti, kad kortelę grąžinti paprasta, užtenka ją nufotografuoti, paskelbti socialiniuose tinkluose ir pakviesti savininką atsiimti.
Kai kurie net siūlo pervesti simbolinę sumą į kortelę ar išsiųsti trumpąją žinutę su kontaktais. Tačiau tokia iniciatyva gali baigtis apklausomis policijoje ar net teisminiais ginčais.
Vienas pavyzdys rodo, kaip rizikinga gali būti tokia situacija. Vyras, būdamas neblaivus, pametė kortelę, o ją radęs nepažįstamasis spėjo atlikti pirkimus iki pat vidurdienio. Kai pinigai dingo, kortelė jau buvo išmesta, tačiau į policijos akiratį pateko ją radęs žmogus.
Nors vaizdo įrašai leido nustatyti tikrąjį kaltininką, pradinės įtarimų bangos kliuvo būtent geranoriškai padėti panorusiam asmeniui.
Kad išvengtumėte panašių nemalonumų, radę kortelę viešoje vietoje, geriau jos neimkite. Didelė tikimybė, kad savininkas ją jau užblokavo arba kortelė naudojama sukčių schemose.
Jei radote ją parduotuvėje ar kavinėje, perduokite personalui – jie galės informuoti klientą ar susisiekti su banku. Taip pat galima paskambinti banko numeriu, nurodytu ant kortelės, ir pranešti apie radinį – darbuotojai patys pasirūpins grąžinimu.
Beje, kartu primenama ir kita vartotojams aktuali tema – užstato sistema gėrimų pakuotėms. Ji Lietuvoje veikia jau kuris laikas, o už grąžintą tarą išduodamas kvitas, kurį galima panaudoti tik tame pačiame prekybos tinkle.
Jei pirkimo suma mažesnė už kupono vertę, parduotuvės privalo atiduoti skirtumą grynaisiais. Vis dėlto, kaip paaiškėjo, kai kurios parduotuvės, tokios galimybės nesuteikia.
Specialistai aiškina, kad įstatymas numato galimybę grąžinti užstato sumą grynaisiais, tačiau tai nėra privaloma – pardavėjai gali patys spręsti ar siūlyti šią opciją.
Visgi nauja Europos Sąjungos reglamentacija numato, kad ateityje pirkėjai turės daugiau laisvės ir bus galima pasirinkti, ar užstato suma pervedama į banko kortelę, ar panaudojama atsiskaitant už prekes, neapribojant šios teisės tik konkrečiam prekybos tinklui.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.