Rugsėjo pradžia atnešė elektros kainų šuolį: specialistai įvardijo, ką privalo žinoti kiekvienas vartotojas

Rugsėjo pradžia parodė, kad tiek didmeninė, tiek mažmeninė elektros kaina šoktelėjo aukštyn, o tai verčia vartotojus dar kartą pergalvoti savo pasirinkimus tarp fiksuotų ir nefiksuotų planų. Šalies elektros rinka glaudžiai susijusi su regioninėmis tendencijomis, importu iš kaimyninių šalių ir „Nord Pool“ biržos svyravimais. 

Tai reiškia, kad net jei Lietuva dalį energijos pasigamina pati, galutinė kaina namų ūkiams priklauso ne tik nuo vietinės gamybos, bet ir nuo tarptautinės situacijos. Pastarąją savaitę vartotojai sulaukė ženklų, jog tarifai juda į viršų, o prognozės kol kas neskamba itin optimistiškai.

Didžiausią nerimą kelia tai, kad šuoliai atsispindi tiek fiksuotos, tiek nefiksuotos kainos planuose. Gyventojai, pasirinkę ilgesnio laikotarpio planus, gali kiek ramiau žiūrėti į rinkos svyravimus, tačiau naujos sutartys siūlomos su aukštesniais tarifais nei anksčiau. 

Tuo tarpu tie, kurie renkasi nefiksuotą kainą, tiesiogiai pajunta kiekvieną „Nord Pool“ biržos pokytį, o rugpjūtį ir rugsėjo pradžioje jie buvo reikšmingi.

Didmeninė elektros kaina – ketvirtadaliu didesnė

Rugsėjo 1–9 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina pasiekė 0,112 Eur/kWh. Tai net 40 proc. daugiau nei rugpjūtį, kai kaina buvo 0,080 Eur/kWh. 

Per pastarąją savaitę Lietuvoje pagaminta apie 64 proc. visos reikalingos elektros energijos, o trūkstamas kiekis importuotas iš Švedijos ir Lenkijos. Vidutinė savaitės kaina siekė 0,106 Eur/kWh, o per tris savaites laikėsi 0,10–0,11 Eur/kWh ribose.

Per savaitę 12 mėnesių fiksuotos kainos planų tarifai ūgtelėjo 0,1 proc. Vidutinė kaina dabar siekia 0,246 Eur/kWh (viena zona) ir 0,236 Eur/kWh (dvi zonos). Du nepriklausomi tiekėjai savo planų nekeitė, o vienas tarifus pakėlė 0,4–1,5 proc.

24 mėnesių planų tarifai kilo labiau – 0,4 proc. Vidutinė 1 kWh kaina siekia 0,249 Eur (viena zona) ir 0,238 Eur (dvi zonos). Palyginimui, prieš metus, 2024 m. rugsėjį, abu planai kainavo praktiškai tiek pat: 0,247 ir 0,237 Eur/kWh.

Įvairovė rinkoje

Šiuo metu vartotojams siūlomi ne tik 12 ar 24 mėnesių planai. Vienas tiekėjas pateikia ir tarpinius variantus – 11, 14, 15 ar 19 mėnesių fiksavimo laikotarpius. Tai rodo, kad nepriklausomi tiekėjai bando prisitaikyti prie klientų poreikių ir siūlo lankstesnes alternatyvas.

Tie, kurie renkasi nefiksuotą planą, rugsėjį iš karto pajuto kainų kilimą. Praėjusią savaitę vidutinė 1 kWh kaina siekė 0,257 Eur/kWh (viena zona). 

Tai 0,8 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai tarifas buvo 0,255 Eur/kWh. Rugpjūtį nefiksuotos kainos šoktelėjo iki 0,226 Eur/kWh, arba 22 proc. daugiau nei liepą (0,185 Eur/kWh).

Visuomeninis ir garantinis tiekimas

Nuo 2025 m. liepos 1 d. visuomeninio tiekimo plano „Standartinis“ tarifai bus: 0,205 Eur/kWh (viena zona) bei 0,233 Eur/kWh ir 0,138 Eur/kWh (dvi zonos). Tuo tarpu rugsėjį garantinio tiekimo kainos, palyginti su rugpjūčiu, pakilo net 28–37 proc. 

Vienos zonos tarifas sudaro 0,212 Eur/kWh, o dviejų zonų – 0,228 ir 0,175 Eur/kWh. Aukštesni tarifai buvo tik šių metų sausį–balandį.

Ką tai reiškia vartotojams?

Dabartinė situacija rodo, kad nors tarifų augimas kol kas nėra drastiškas, tendencija aiški – kainos lėtai, bet užtikrintai kyla. 

Vartotojams belieka rinktis tarp stabilumo, kurį suteikia fiksuoti planai ir rizikos, kurią atneša nefiksuoti tarifai. Pastarųjų šuoliai ypač ryškūs, o fiksuotuose planuose brangimas labiau tolygus. 

Ekspertai pabrėžia, jog artėjant šildymo sezonui energijos kainų klausimas taps dar svarbesnis, todėl gyventojai turėtų stebėti rinką ir pagal savo poreikius pasirinkti tinkamiausią sprendimą, ar apsidrausti fiksuota kaina, ar sekti biržos svyravimus.