Skandalinga spraga valstybės biudžete: nuo sausio tūkstančiai gyventojų liks be darbo ir pajamų

Jos įspėja, kad tokia klaida gali virsti masiniu žmonių atleidimu jau nuo sausio pradžios. Situacija kelia klausimų ne tik dėl darbo vietų išsaugojimo, bet ir dėl valstybės išlaidų ateityje. 

Jei tūkstančiai žmonių su vidutine negalia būtų priversti grįžti į nedarbą, tai reikštų ne tik prarastas investicijas į jų įdarbinimą, bet ir ženkliai didesnes socialinės paramos išlaidas. Organizacijos, vienijančios neįgaliuosius, darbdavius ir profesines sąjungas, kreipiasi į valdžią ragindamos nedelsiant spręsti situaciją. 

Valstybei gresia dar didesnės išlaidos

Dar rudenį paaiškėjo, kad šiame biudžeto projekte neliko beveik 20 mln. eurų, kurie būtini subsidijoms žmonėms su vidutine negalia. Ministerijos žadėjo ieškoti sprendimų, tačiau panašu, kad papildomų lėšų taip ir nerado.

Tai reiškia, kad nuo 2026 m. pradžios darbo gali netekti mažiausiai tūkstantis darbuotojų, o per ateinančius metus iš darbo rinkos būtų priversti pasitraukti dar keli tūkstančiai. Dirbančių neįgaliųjų asociacija pabrėžia, kad subsidijos šiai grupei yra esminė priemonė, leidžianti jiems išlikti darbo rinkoje.

Asociacijos vadovė Simona Kunigonytė primena, kad be šių subsidijų valstybė patirtų dvigubai didesnes išlaidas, nes tektų finansuoti bedarbių išmokas, socialinę paramą ir kitą reikalingą pagalbą. Šiuo metu daugiau nei 5 tūkst. vidutinę negalią turinčių žmonių dirba būtent dėl subsidijuojamo įdarbinimo sistemos.

Darbdaviai jau investavo – finansavimo nutraukimas keltų chaosą

Organizacijos pabrėžia, kad dauguma įmonių jau pritaikė darbo vietas žmonėms su negalia, investavo į mokymus ir užtikrino lankstesnius grafikus. Tai buvo daroma remiantis aiškia valstybės žinute, jog subsidijų priemonė yra tęstinė ir patikima.

Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė akcentuoja, kad staigus finansavimo nutraukimas ne tik privers įmones atsisveikinti su darbuotojais, bet ir sumažins pasitikėjimą valstybės politika. Ji pabrėžia, kad neįgaliųjų įdarbinimo kaštai įprastai yra didesni, todėl be valstybės pagalbos darbdaviai gali tiesiog neišlaikyti tokių darbuotojų.

Kieno sprendimas? Finansų ministerija pateikė savo poziciją

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad šiuo metu galioja daugiau nei tūkstantis subsidijuojamo įdarbinimo sutarčių, kurios baigs galioti 2025 m. pabaigoje. Jei finansavimas nebūtų pratęstas, visi šie žmonės netektų darbo 2026 m. sausio 1 d.

Ministerija pabrėžia, kad dauguma šių darbuotojų yra vyresni nei 50 metų, todėl jiems ypač sudėtinga persikvalifikuoti ar rasti naują darbą. Ji rekomenduoja subsidijų tęstinumą dar bent dvejiems metams, tam reikėtų apie 19,9 mln. eurų kasmet.

Tuo tarpu Finansų ministerija paaiškina, kad valstybės biudžeto dalis socialiniam užimtumui nemažinama – tačiau kitąmet neliks 19 mln. eurų, kurie šiam tikslui buvo skiriami iš ES fondų. Tai reiškia, kad bendra finansavimo suma iš valstybės pusės lieka tokia pati, tačiau netenkama svarbios papildomos lėšų dalies.

Subsidijuojamas įdarbinimas – viena svarbiausių priemonių Lietuvoje

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga primena, kad ši sistema veikia jau daugiau nei 20 metų ir niekada nebuvo nutraukta. Ji matoma kaip vienas efektyviausių būdų integruoti žmones su negalia į darbo rinką, o subsidijų dydžiai Lietuvoje yra vieni didžiausių Europos mastu.

Vienam žmogui Lietuva skiria apie 32 tūkst. eurų, kai Latvijoje ši suma siekia apie 1 tūkst. eurų, Suomijoje – 4 tūkst., o Airijoje – 25 tūkst. eurų. Tai rodo, kad Lietuvoje iki šiol buvo stipri politinė valia užtikrinti šios priemonės veikimą.

Tačiau šiemet situacija pasikeitė radikaliai – vasarą Užimtumo tarnyba nutraukė paraiškų priėmimą subsidijoms, todėl nauji darbuotojai priemonėje nebedalyvauja. Pagal dabar galiojančius duomenis, šiemet subsidijuojamu įdarbinimu pasinaudojo 1700 žmonių.

Kas nutiks, jei finansavimas nebus atkurtas?

Organizacijos perspėja, kad be subsidijų neįgaliųjų įsidarbinimo galimybės smarkiai sumažės. Tai reikš:

• didesnę socialinę atskirtį
• išaugusį skurdą
• mažesnį žmonių savarankiškumą
• didėjantį ilgalaikį nedarbą
• prarastus darbuotojus regionuose

Lietuvos žmonių su negalia sąjunga pabrėžia, kad tai nebūtų vien ekonominis nuostolis. Tūkstančiai žmonių būtų palikti už visuomenės ribų, nors turi kvalifikaciją ir norą dirbti. Jie priverstinai gyventų iš socialinių pašalpų, o ne iš savo darbo.

Tai reikštų ir didesnę psichologinę įtampą, vienišumą, pasitikėjimo valstybe praradimą.

Organizacijos įspėja, kad jei ši priemonė bus palaidota, Lietuva gali sugriauti dešimtmečius kurtą socialinės įtraukties sistemą, o tai taptų rimta moraline ir politine nesėkme.