Atsisveikinkite su pigiu dyzelinu: nuo 2026 metų degalinėse jūsų laukia nemaloni staigmena

Finansų ministerija aiškina, kad akcizų didinimas yra ilgalaikės mokesčių politikos dalis, tačiau vairuotojams svarbiausia – kaip tai atsilieps jų piniginei. 

Kartu specialistai primena, kad net ir brangstant degalams lietuviai turi būdų, kaip sumažinti išlaidas, pasirinkdami pigesnes šalis degalų pildymui arba planuodami kelionių maršrutus. Tai ypač aktualu gyvenantiems pasienyje ar dažnai keliaujantiems į kaimynines valstybes.

Kiek brangs benzinas, dyzelinas ir dujos 2026

Finansų ministerija skelbia, kad ir 2026 metais iškastiniam kurui toliau bus taikoma CO₂ dedamoji, todėl bendras akcizų augimas yra neišvengiamas. Benzinui jis sieks apie 9,6 procento. 

Dyzelino akcizas bus didinamas 6,5 procento, o žymėtam dyzelinui žemės ūkio bei žuvininkystės reikmėms – net 29,4 procento. Automobiliuose naudojamos suskystintos naftos dujos pabrangs maždaug 15 procentų.

Ministerijos skaičiavimais, vienas litras benzino vien dėl mokestinių veiksnių galėtų pabrangti apie 0,06 euro. Dyzelinas brangs maždaug 0,04 euro, žymėtas dyzelinas – apie 0,03 euro, o suskystintos dujos – dar 0,04 euro už litrą. Tai vidutiniai skaičiai, kurie atspindi tik mokestinę dalį, todėl realios kainos degalinėse gali svyruoti priklausomai nuo rinkos situacijos.

Kodėl akcizai didinami kasmet

Finansų ministerija pabrėžia, kad akcizai yra vieni mažiausiai ekonomikai kenksmingų mokesčių. Jie yra svarbus biudžeto pajamų šaltinis, iš kurio finansuojamos valstybės funkcijos ir įsipareigojimai. 

Dalis surenkamų lėšų nukreipiama į valstybės gynybos fondą, kelių plėtros programą, visuomenės sveikatos stiprinimo fondą ir kitas nacionalines iniciatyvas.

Apskaičiuota, kad vien dėl akcizų didinimo dyzelinui, benzinui ir kitiems energiniams produktams 2026 m. valstybės biudžetas gaus papildomus 76,9 mln. eurų. Alkoholio, tabako ir elektroninių cigarečių skysčių akcizų pakeitimai žada dar 65,9 mln. eurų.

Į ką atsižvelgiama nustatant akcizų dydžius

Akcizų politika veikia kaip priemonė, padedanti įgyvendinti ne tik fiskalinius, bet ir aplinkosauginius bei sveikatos tikslus. Didinant tarifus siekiama mažinti aplinkai ar sveikatai žalingų produktų vartojimą. Todėl priimant sprendimus vertinamos rinkos tendencijos, kainų ir vartojimo pokyčiai, Europos Sąjungos ir ypač kaimyninių šalių akcizų politika bei galimas šešėlinės rinkos poveikis.

Siekiant stabilumo, akcizų tarifai dažniausiai nustatomi keliems metams į priekį. Tačiau esant reikšmingiems pokyčiams rinkoje jie gali būti koreguojami.

Kaip nepermokėti už degalus: ekspertų patarimai

Startuolio „Unvero“ įkūrėjas Erikas Miliukas sako, kad degalų kainų skirtumus labiausiai lemia mokesčių politika. Todėl natūralu, jog šalyse, kur akcizai mažesni, degalai kainuoja pigiau.

Ekspertas rekomenduoja iš anksto planuoti, kur ir kada piltis degalus. Vykstant į Lenkiją, Estiją ar Bulgariją verta degalų pildytis ten. Kelionėse į Latviją geriau prisipildyti dar Lietuvoje, o vykstant į Vokietiją – Lenkijoje. Jis taip pat primena vengti degalinių greitkeliuose ar prie sienos, nes ten kainos įprastai aukštesnės.

Naudojimasis lojalumo programomis ir nuolaidų kortelėmis taip pat padeda sutaupyti. Be to, ekonomiškas vairavimas, tinkamas padangų slėgis, pastovus greitis ir vengimas staigaus stabdymo neretai sutaupo daugiau nei keli centai kainų skirtumo tarp degalinių.

Kiek degalų galima atsivežti iš užsienio

Valstybinės mokesčių inspekcijos Akcizų administravimo departamento vadovė Rosita Ališauskienė primena, kad lietuviai gali įsivežti degalų iš kitų Europos Sąjungos šalių savo reikmėms.

Jei gyventojas į Lietuvą įveža degalus, už kuriuos akcizai jau sumokėti (pavyzdžiui, iš Lenkijos), papildomai mokėti nereikia. Leidžiama gabenti iki 40 litrų degalų savo reikmėms be papildomų dokumentų. Viršijus šią ribą būtina turėti įsigijimo ar gabenimo dokumentus, pavyzdžiui, kvitą.

Jeigu toks degalų kiekis naudojamas prekybai, atsiranda prievolė mokėti akcizus ir PVM Lietuvoje bei registruotis PVM mokėtoju. Prekiauti degalais be licencijos draudžiama, o už tai skiriamos 1 820–3 900 eurų dydžio baudos.

VMI atkreipia dėmesį, kad vertinant, ar degalai skirti asmeninėms reikmėms, ar komercijai, atsižvelgiama į laikymo vietą, gabenimo būdą, dokumentus ir kitas aplinkybes.