Kratos Seime ir milijoniniai kyšiai: korupcijos byla, kuri supurtė politiką ir valstybės institucijas

Viešai patvirtinta, kad STT, tęsdama itin didelio masto ikiteisminį tyrimą, atliko kratas ne tik Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, bet ir Seimo patalpose. Tokie procesiniai veiksmai savaime kelia klausimų dėl politinės atsakomybės, valstybės institucijų skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo valdžia. Situacija tampa dar jautresnė dėl to, kad tyrimas apima laikotarpį, kai galimai veikė organizuota korupcinė schema.

Šis tyrimas nėra naujas ar netikėtas teisėsaugai, tačiau jo mastas ir rezultatai priverčia pažvelgti į sistemines problemas. Kalbama apie milijoninius kyšius, didžiulius grynųjų pinigų kiekius, auksą, nelegalius produktus ir net sprogmenis. Visa tai sudaro vaizdą, kuris primena ne pavienį piktnaudžiavimą, o ilgą laiką veikusią, gerai organizuotą sistemą.

Kratos Seime ir politinė reakcija

Specialiųjų tyrimų tarnyba oficialiai patvirtino, kad procesiniai veiksmai buvo atliekami Lietuvos Respublikos Seime. Tyrimas susijęs su įtariama korupcija Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, kuri veikia prie Žemės ūkio ministerijos. Kratos atliktos demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio ir konservatoriaus Kazio Starkevičiaus kabinetuose, o žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad pareigūnai lankėsi ir politikų namuose.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas patvirtino, kad tokie veiksmai iš tiesų vyko, ir pripažino, jog tokios situacijos neišvengiamai kenkia parlamento reputacijai. Jo teigimu, tokie įvykiai mažina visuomenės pasitikėjimą Seimo nariais, tačiau kartu buvo pabrėžta, jog būtina leisti teisėsaugai ramiai atlikti savo darbą ir vengti išankstinių vertinimų.

Politinis fonas šioje situacijoje tampa ypač jautrus, nes kratos palietė tiek valdančiuosius, tiek opozicijos atstovus. Tai sustiprino diskusijas apie tai, ar Lietuvoje egzistuoja politinė neliečiamybė, ar vis dėlto teisėsauga gali pasiekti bet kurį valdžios lygmenį.

Valstybinė augalininkystės tarnyba ir sisteminė korupcija

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, korupcija Valstybinėje augalininkystės tarnyboje buvo ne atsitiktinė, o sisteminė. Iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų buvo nuolat reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai. Mainais už tai buvo išduodami fitosanitariniai sertifikatai, be kurių tokia veikla būtų neįmanoma.

Tarp įtariamųjų atsidūrė aukščiausi tarnybos vadovai ir regioninių skyrių atstovai. Įtarimai pareikšti nušalintam tarnybos direktoriui Jurijui Kornijenkai, jo pavaduotojui Mantui Butui, patarėjai Agnei Silickienei, regioninių skyrių vadovams Alytuje ir Kaune. Tai rodo, kad galimai buvo įtraukta visa institucijos valdymo grandinė.

Generalinės prokuratūros atstovai jau anksčiau pabrėžė, kad tai vienas įspūdingiausių kyšininkavimo tyrimų per kelis dešimtmečius. Bendra kyšių suma, kaip nurodyta, siekia beveik pusantro milijono eurų, o tyrimo apimtis leidžia kalbėti apie ilgalaikę ir koordinuotą veiklą.

Įspūdinga operacija ir rasti turtai

Didelio masto operacija buvo įvykdyta praėjusių metų gruodį, kai vienu metu procesiniai veiksmai vyko keliose apskrityse. Operacijoje dalyvavo daugiau nei šimtas STT pareigūnų, taip pat Generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, kriminalinės policijos ir kitų institucijų atstovai.

Per daugiau nei šimtą kratų buvo rasta ir paimta daugiau nei 1,3 milijono eurų grynųjų pinigų. Be to, pareigūnai aptiko apie 8 kilogramus aukso, didelius kiekius nelegalių cigarečių ir alkoholio, taip pat narkotinių medžiagų ir sprogmenų. Tokie radiniai dar labiau sustiprino įtarimus, kad kalbama apie organizuotą nusikalstamą veiklą, kuri peržengė vien tik korupcijos ribas.

Šie skaičiai ir radiniai tapo stipriu argumentu visuomenei, kodėl šis tyrimas laikomas precedento neturinčiu. Jie taip pat parodė, kokio masto finansiniai srautai galėjo būti valdomi neteisėtais būdais.

Politinė atsakomybė ir pasitikėjimo krizė

Po kratų Seime pasigirdo ir politinių sprendimų. Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas pranešė, kad Kazys Starkevičius, kol vyksta tyrimas, stabdys savo narystę partijoje. Taip pat buvo pabrėžta, kad, jei generalinė prokurorė kreiptųsi dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo, politikas turėtų pats jos atsisakyti.

Tokie pareiškimai rodo bandymą valdyti reputacinę žalą, tačiau kartu atskleidžia gilesnę problemą. Visuomenėje stiprėja jausmas, kad korupcinės schemos gali būti įsišaknijusios aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Tai kelia klausimą, kiek dar tokių atvejų gali būti neatskleista.

Ši byla tapo ne tik teisėsaugos išbandymu, bet ir politinės kultūros lakmuso popierėliu. Nuo to, kaip bus užtikrintas skaidrumas ir atsakomybė, priklausys, ar pavyks atkurti visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.