Sukčiai smogia vis dažniau: „Swedbank“ atskleidė, kaip per kelias minutes galite prarasti visus pinigus

Apie itin grėsmingą situaciją, galimus sukčiavimo metodus ir tai, kaip apsaugoti savo pinigus, kalbėjo „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis pabrėžė: nors didelės sumos dažnai sugrąžinamos, dalį jų žmonės praranda visam laikui. Dar blogiau – daugelis nuslėpia savo istorijas, todėl reali žala gali būti gerokai didesnė nei oficialioje statistikoje.

Sukčiai šiandien neapsiriboja paprastais laiškais ar pavieniais skambučiais. Jie kuria profesionaliai atrodančias fiktyvias bankų svetaines, mokesčių institucijų laiškus ir investavimo platformas, kurios apgauna net labai patyrusius interneto naudotojus. 

Su kiekviena savaite technikos tampa sudėtingesnės, todėl vienintelis kelias išvengti žalos – maksimalus budrumas ir supratimas, kaip veikia šiuolaikiniai nusikaltėliai.

Rekordinės sumos, kurias praranda gyventojai

Ekonomisto teigimu, šiemet sukčiavimo atvejų skaičius augo žaibiškai greitai. Per pirmą šių metų pusmetį iš gyventojų mėginta išvilioti tiek pat pinigų, kiek per visus praėjusius metus. Tai sudarė apie 30 mln. eurų, o prognozuojama, kad bendra šių metų suma gali perkopti net 50 mln.

Vis dėlto svarbu tai, kad maždaug du trečdaliai sukčių bandymų yra sustabdomi bankų. Jie turi specialias komandas, kurios analizuoja rizikingus mokėjimus, tikrina įtartinus pavedimus ir, kai įmanoma, perspėja klientus. Tačiau dalį pinigų nusikaltėliai vis dar pasisavina sėkmingai, o neretai tai būna visos gyvenimo santaupos.

Problema ta, kad ne visi gyventojai praneša apie apgavystes. Kai kurie gėdijasi, kiti mano, jog pinigų jau nebeatgaus, todėl policijos neinformuoja. Taip sukuriamos idealios sąlygos nusikaltėliams veikti toliau, o visuomenė negauna pakankamai informacijos apie naujausius sukčių metodus.

Dažniausi metodai: nuo padirbtų kurjerių iki investavimo vilionių

Pasak N. Mačiulio, dažniausiai pasitaikantys sukčiavimo metodai yra mažos vertės apgavystės skelbimų portaluose. Sukčiai apsimeta pirkėjais ar pardavėjais, derasi, klausia apie banką ir siunčia fiktyvias nuorodas. Daugelis žmonių, tikėdamiesi greito sandorio, tiesiog paspaudžia, o vėliau praranda pinigus.

Kita itin paplitusi apgaulė – fišingo laiškai ir žinutės. Tai gali būti tariami kurjeriai, mokesčių inspekcija ar telekomunikacijų įmonės. Žmonės gauna viliojančius pranešimus, kuriuose žadama grąžinti mokesčių permoką, išvengti sąskaitos blokavimo arba sutvarkyti siuntos informaciją. Skubos jausmas daro savo – žmonės paspaudžia nuorodas ir atiduoda savo duomenis patys to nesuprasdami.

Ypač pavojingos yra fiktyvios investavimo platformos. Jos dažnai atrodo įtikinamai: jose rodomi tariami pelnai, sukasi grafikai, pateikiamos padirbtos ekspertų rekomendacijos. Vartotojai įneša pirmą sumą, mato, kaip „auga pelnas“, ir investuoja dar daugiau. Tačiau vos tik pabando išsiimti pinigus – pastarieji dingsta, o „konsultantai“ nebeatsiliepia.

Ar sukčiai naudoja dirbtinį intelektą?

Ekonomistas sako, kad taip. Dirbtinis intelektas naudojamas tiek nuotraukoms ir balsams klastoti, tiek automatizuoti komunikacijai su aukomis. Sukčiai gali imituoti balsą, kurti tikroviškus video ar generuoti asmeninius laiškus, kurie atrodo visiškai natūraliai.

Dirbtinis intelektas suteikia nusikaltėliams galimybę kurti tikslesnes, įtaigesnes žinutes ir pritaikyti jas pagal žmogaus elgesį. Todėl vienintelis būdas apsisaugoti – išlikti maksimaliai kritiškiems, net jeigu žinutė atrodo visiškai tikra.

Pagrindinis įspėjimas: nepažįstamas skambutis beveik visada reiškia sukčių

Pasak N. Mačiulio, jeigu jums skambina nepažįstamas žmogus ir siūlo galimybę, kurios negalite atsisakyti, tai beveik šimtu procentų sukčius. Ekonomistas pabrėžia, kad bankų darbuotojai klientų neagituoja telefonu investuoti, neprašo prisijungimo duomenų ir neprašo skubiai patvirtinti savo tapatybės.

Skambučiai rusų kalba taip pat itin paplitę. Tai dažniausias signalas, kad bandoma išvilioti pinigus, nors taikomasi ir į kitakalbius. Sukčiai skambina visiems: tiek vyresniems žmonėms, tiek jaunimui, tiek įmonių vadovams.

Svarbiausia taisyklė: jeigu žinutė ar skambutis kelia menkiausią įtarimą, geriau ignoruoti, o esant reikalui – kreiptis į policiją ar savo banką per oficialius kontaktus.

Kaip apsisaugoti nuo apgaulių?

Ekonomistas ragina laikytis kelių paprastų principų. Pirmiausia, niekada nespausti nuorodų, pateikiamų per žinutes ar el. laiškus iš nepažįstamų šaltinių. Antra, neatiduoti savo banko prisijungimo duomenų, kodo generatoriaus informacijų ar slaptažodžių. Trečia, visuomet tikrinti, ar įstaiga, kuri tariamai rašo, tikrai naudoja tokį kontaktą.

Jei esate skambučio ar žinutės nenustebinti, o nepatyrę žmonės patenka į stresą – būtent tai ir išnaudoja sukčiai. Todėl bet koks skubos jausmas turi būti vertinamas kaip raudona vėliava.