Agronomai atskleidžia rotacijos paslaptis: slaptas derlingo daržo kodas, kurį žino tik pažengusieji

Plodozmianas – tai skirtingų daržovių kaitaliojimas toje pačioje vietoje per kelis sezonus. Kiekviena kultūra turi savo maisto medžiagų poreikius ir skirtingai veikia dirvožemį. 

Pavyzdžiui, kopūstai gausiai naudoja azotą ir fosforą, o morkos su ilgomis šaknimis pasiekia gilesnius dirvos sluoksnius ir išnaudoja ten esančias medžiagas. Keičiant kultūras, dirva spėja atsikurti, o maisto medžiagos pasiskirsto tolygiau.

Jeigu tuos pačius augalus sodinsite toje pačioje vietoje kasmet, dirvožemis ima skursti. Jame kaupiasi ir konkrečioms augalų šeimoms būdingi ligų sukėlėjai bei kenkėjai. Pavyzdžiui, kolorado vabalas žiemoja dirvoje ir pavasarį iš karto puola jaunus bulvių ar pomidorų daigus. 

Grybelinės pomidorų ligos išlieka augalų liekanose ir dirvoje iki kito sezono, neretai net kelerius metus.Plodozmianas veiksmingas ir labai mažame, vos keliolikos kvadratinių metrų plote. Pakanka daržą padalyti į tris ar keturias zonas, kurių paskirtis kasmet keičiasi. Tokia tvarka padeda išlaikyti sveikesnę ir derlingesnę dirvą.

Planuojant plodozmianą, daržoves verta suskirstyti pagal jų maisto medžiagų poreikius ir augalų grupes.

• 1 grupė – labai reiklios daržovės. Tai visos kopūstinės (kopūstai, brokoliai, žiediniai kopūstai, briuseliniai kopūstai), taip pat agurkai, cukinijos, moliūgai, baklažanai, porai ir salierų šakniavaisiai. Šiems augalams būtina derlinga, humusinga, azoto turtinga dirva. Geriausia, jei lysvė prieš tai buvo tręšta kompostu ar mėšlu rudenį arba ankstyvą pavasarį. Skurdžioje dirvoje jie ne tik skurdžiau dera, bet ir dažniau serga.
• 2 grupė – vidutinio reiklumo daržovės. Tai pomidorai, paprika, burokėliai, morkos, petražolės, salotos, špinatai, ridikėliai, svogūnai ir česnakai. Jos gerai auga dirvoje, kuri buvo tręšta ankstesnį sezoną – išnaudoja tai, kas liko po 1 grupės augalų. Dažniausiai užtenka papildomo mineralinių trąšų kiekio arba nedidelės dozės gerai perpuvusio komposto.
• 3 grupė – ankštiniai augalai. Tai žirniai, pupelės, pupos. Jie mažiau reiklūs maisto medžiagoms, o dar ir praturtina dirvą azotu. Ant jų šaknų esančios gumbelinės bakterijos azotą iš oro paverčia augalams prieinama forma, todėl po derliaus nuėmimo dirvoje jo lieka daugiau. Šie augalai puikiai auga prastesnėje dirvoje ir paruošia ją reiklioms 1 grupės daržovėms – tai natūralus, cheminių trąšų nereikalaujantis „užtvaras“ dirvos nualinimui.

Bulves geriausia laikyti atskira grupe dėl jų specifinių poreikių ir polinkio sirgti ligomis. Bulvėms verta skirti atskirą zoną ir į tą pačią vietą sugrįžti ne dažniau kaip kas trejus metus.

Kaip suplanuoti plodozmianą mažoje sodyboje?

Pats paprasčiausias variantas – daržą padalyti į tris arba keturias zonas.

Jei turite tris lysves, galima taikyti tokį principą. Pirmais metais lysvėje A sodinkite labai reiklias daržoves (kopūstus, agurkus), lysvėje B – vidutinio reiklumo daržoves (pomidorus, morkas, salotas), o lysvėje C – ankštinius. Kitais metais kiekvieną grupę perkelkite į kitą vietą – t. y. sukeiskite jų pozicijas ratu.

Keturios zonos suteikia daugiau lankstumo ir dažnai laikomos optimaliu sprendimu. Tokiu atveju galite atskirai skirti vietą bulvėms arba dirvą gerinančioms kultūroms. Vienoje iš zonų verta pasėti žaliosios trąšos augalus, pavyzdžiui, baltąją garstyčią ar faceliją. Jie pagerina dirvos struktūrą, didina humuso kiekį ir slopina piktžoles.

Plodozmianą galima taikyti ir vieno sezono ribose. Pavasarį pasėkite greitai derančias kultūras – ridikėlius ar salotas. Jas nuėmus birželį, toje pačioje vietoje dar spėsite pasodinti kopūstus ar brokolius. Rudenį, po ankstyvųjų daržovių, galite sėti žieminius špinatus arba sodinti česnakus.

Planuoti daug paprasčiau, jei vedate paprastą daržo užrašų sąsiuvinį: pasižymite, kas ir kur augo, kokiomis trąšomis tręšėte, koks buvo derlius. Po kelių sezonų aiškiai matysis, kokie deriniai jūsų sklype veikia geriausiai.

Pavyzdinis trejų metų plodozmiano planas

• 1 metai. Lysvę A gerai patręškite kompostu ir sodinkite labiausiai reiklias daržoves – kopūstus, brokolius, agurkus ar cukinijas. Lysvėje B, kuri tręšta ankstesniais metais, auginkite pomidorus, papriką, morkas, petražoles, burokėlius, svogūnus. Lysvę C skirkite ankštiniams augalams.
• 2 metai. Šviežią kompostą gauna lysvė B ir joje auginamos labai reiklios daržovės. Lysvėje C sodinamos vidutinio reiklumo daržovės, kurios išnaudoja ankštinių paliktą azotą. Lysvė A, po intensyvios 1 metų kultūrų, „pailsi“ – joje auginami ankštiniai.
• 3 metai. Ciklas užsidaro – kiekviena lysvė atlieka kitą vaidmenį. Po trijų metų galite vėl pradėti tą pačią seką arba ją koreguoti pagal savo patirtį ir pastebėjimus.

Labai mažame sklype, kuriame telpa tik dvi lysvės, galite naudoti supaprastintą dvimetį plodozmianą. Vienerius metus viena lysvė skiriama labai reiklioms daržovėms, kita – vidutinio reiklumo ir ankštiniams. Kitais metais jas sukeičiate vietomis.

Dažniausios klaidos planuojant plodozmianą

Pradedantieji daržininkai dažnai daro klaidą, kai toje pačioje vietoje sodina skirtingas, bet tai pačiai augalų šeimai priklausančias daržoves. Teisingu plodozmianu nelaikoma situacija, kai pomidorai sodinami po bulvių, nors tai ir skirtingos daržovės. Abi priklauso bulvinių (solanaceae) šeimai, todėl turi panašias ligas ir kenkėjus. Taip pat yra su kopūstais ir ridikėliais (kopūstiniai), morkomis ir petražolėmis (salieriniai / skėtinių šeima).

Kita dažna klaida – per trumpa pertrauka tarp to paties augalo auginimo toje pačioje vietoje. Mažiausia rekomenduojama rotacija – 3 metai, tačiau tokioms kultūroms kaip svogūnai ar kopūstai geriau taikyti 4–5 metų ciklą. Trumpesnės pertraukos didina ligų riziką ir mažina derlių.

Dar viena klaida – atsisakymas ankštinių augalų plodozmiane. Tuo tarpu žirniai ir pupelės yra labai svarbūs dirvos atsigavimui – jie paruošia lysves reikliems augalams, todėl jiems verta skirti vietos net mažame darže.

Neteisingas tręšimas taip pat gali sugriauti plodozmiano naudą. Pavyzdžiui, šviežio mėšlo naudojimas prieš sodinant morkas lemia šaknų šakotumą ir prastesnę derliaus kokybę. Šakniavaisiai geriausiai auga dirvoje, tręštoje metais anksčiau. Tuo tarpu kopūstams ar agurkams trąšų atsisakymas duoda prastą rezultatą net ir laikantis geros kultūrų kaitos – jiems būtina derlinga dirva.