Naujos pandemijos šešėlis: šie virusai gali sukaustyti absoliučiai visą pasaulį, siunčiamas įspėjimas

Mokslininkai pabrėžia, kad pasaulis keičiasi – klimato kaita, urbanizacija, dažnas žmonių ir laukinių gyvūnų kontaktas bei augantis tarptautinis mobilumas sudaro sąlygas virusams plisti greičiau ir plačiau.

Seniai žinomi virusai, tokie kaip gripo A ar mpox, nuolat mutuoja, o anksčiau lokalūs patogenai, kaip Oropučių virusas, plečia savo geografinį paplitimą. Šiame kontekste ekspertai kelia klausimą, ar pasaulis pasiruošęs naujai pandemijai?

Pasaulinė sveikatos bendruomenė skatina dėmesį kreipti ne tik į virusus, apie kuriuos girdima dažnai, bet ir į mažiau žinomus, tačiau potencialiai pavojingus patogenus. Tinkamas stebėjimas, prevencinės priemonės ir visuomenės informavimas išlieka esminiai ginklai kovoje su grėsmėmis, kurios gali atsirasti netikėtai.

Gripo A virusas – ant pandemijos slenksčio

Gripo A virusas išlieka viena svarbiausių kasmetinių virusinių grėsmių. Jis pasižymi gebėjimu labai greitai mutuoti ir užkrėsti platų gyvūnų spektrą. Paskutinė pandemija, kurią 2009 metais sukėlė H1N1 potipis, per pirmuosius metus nusinešė daugiau kaip 280 tūkst. gyvybių. Šis potipis vis dar cirkuliuoja iki šiol.

Daugiausia dėmesio šiuo metu skiriama paukščių gripo H5N1 potipiui, kuris pastaraisiais metais pirmą kartą buvo aptiktas tarp pieninių karvių JAV. Jau yra žinomi atvejai, kai šis virusas persimetė žmonėms. Tai kelia nerimą, kad jis gali prisitaikyti ir plisti nuo žmogaus žmogui – tai būtų potencialus pandemijos signalas.

Sezoninio gripo vakcinos greičiausiai nėra veiksmingos prieš H5N1, todėl kuriamos naujos vakcinos, skirtos būtent šiam potipiui.

Mpox – plintantis virusas su galimu pavojumi

Mpox (anksčiau vadintas beždžionių raupų virusu) anksčiau buvo retai aptinkamas ir daugiausia paplitęs Afrikoje. Nepaisant pavadinimo, dažniausi viruso nešiotojai yra graužikai, o žmonės užsikrečia epizodiškai. Mpox priklauso tai pačiai virusų šeimai kaip ir raupai.

2022 metais pasaulyje kilo II klado mpox protrūkis, kuris pasiekė daugiau kaip 100 šalių. Virusas plito artimo kontakto metu, dažnai lytinių santykių keliu. Nors protrūkis aprimo, virusas įsitvirtino daugelyje pasaulio regionų.

2024 metais Centrinės Afrikos šalyse fiksuotas I klado mpox atvejų augimas, o 2025 m. rugpjūtį keturi atvejai nustatyti ir JAV. Nerimą kelia tai, kad kai kurie susirgusieji nebuvo keliavę į Afriką. Tai rodo galimą vietinį plitimą, kurio eigą 2026-aisiais dar teks stebėti.

Oropučių virusas – auganti grėsmė iš vabzdžių

Oropučių virusas pirmą kartą aptiktas Trinidado saloje 6-ajame dešimtmetyje. Jį platina uodai ir smulkūs kandantys mašalai. Liga pasireiškia karščiavimu, raumenų ir galvos skausmu. Paprastai trunka keletą dienų, bet kai kuriems pacientams simptomai gali užsitęsti ar atsinaujinti.

Nors ilgą laiką virusas buvo aptinkamas tik Amazonėje, pastaraisiais metais jo paplitimas išsiplėtė ir į Centrinę Ameriką bei Karibus. Atvejų JAV dažniausiai nustatoma tarp keliautojų, grįžusių iš užsienio, tačiau virusą pernešantys vabzdžiai aptinkami ir pietrytinėje JAV dalyje.

Tikėtina, kad 2026 metais Oropučių viruso plitimas dar labiau išplis Amerikoje.

Kitos virusinės grėsmės 2026-aisiais

Keliautojus gali paveikti toliau besitęsiantys chikungunijos viruso protrūkiai. Kai kuriems jų gali būti rekomenduojama skiepytis.

Taip pat nerimą kelia atsinaujinęs tymų protrūkis tiek JAV, tiek pasaulyje – tai siejama su mažėjančiomis skiepijimo apimtimis. Nors tymų vakcina yra saugi ir efektyvi, pati liga gali būti pavojinga.

Numatoma ir galimo ŽIV plitimo atsinaujinimo rizika, ypač tose šalyse, kur sumažėjo finansavimas prevencijos ir gydymo programoms. Tai gali sutrikdyti paslaugų prieinamumą ir padidinti naujų atvejų skaičių.

Be visų žinomų virusų, egzistuoja ir dar neatrastų patogenų grėsmė. Augantis žmonių poveikis gamtai – miškų kirtimas, žemės ūkio plėtra, intensyvi migracija – padidina tikimybę, kad gyvūnų virusai persimes žmonėms.

Ekspertai pabrėžia: žmonės, gyvūnai ir aplinka yra tarpusavyje susiję. Budrumas, nuolatinė stebėsena bei vakcinų ir gydymo metodų kūrimas išlieka svarbiausi ginklai saugant visuomenės sveikatą.