Apsaugo dirvožemį ir garantuoja gausų derlių: ši natūrali medžiaga keičia brangiai kainuojančias trąšas

Daugelis mūsų nori rūpintis sodu ir kambariniais augalais, naudojant tik natūralias priemones. Viena iš tokių priemonių – zeolitas, vulkaninės kilmės mineralas, sudarytas daugiausia iš silicio ir aliuminio junginių. Tai visiškai ekologiška medžiaga, pasižyminti mikroporėta struktūra, nuo kurios ir priklauso jos savybės.

Daržininkystėje ir sodininkystėje zeolitas dažniausiai naudojamas kaip priemonė, gerinanti dirvožemio savybes. Jis yra labai higroskopiškas – sugeria vandenį tarsi kempinė ir kaupia jį savo mikroskopiniuose kanalėliuose, o vėliau palaipsniui išleidžia. Taip dirvožemis geriau išlaiko drėgmę, o augalus galima laistyti rečiau.

Kita itin svarbi zeolito savybė – gebėjimas sulaikyti ir kaupti maisto medžiagas, kurios kitu atveju būtų lengvai išplaunamos iš dirvos. Zeolitas veikia kaip azoto, fosforo, kalio ir kitų makro- bei mikroelementų sandėlis, todėl augalai gauna jiems reikalingas medžiagas lėčiau, bet tolygiau.

Be to, zeolitas puikiai purena ir aeruoja dirvožemį, gerina šaknų sistemos vystymąsi, skatina žydėjimą ir derėjimą. Dėl šarminės reakcijos jis padeda subalansuoti dirvos pH ir sumažinti perteklinio tręšimo poreikį. Augalai, kurių šaknys auga dirvožemyje su zeolitu, turi stabilesnį vandens ir maisto medžiagų tiekimą, todėl pasižymi geresne kondicija ir gausesniu augimu.

Zeolito naudojimas augalams namuose ir sode

Zeolito savybės lemia jo itin platų pritaikymą. Šį mineralą galima naudoti tiek kambarių augalams, tiek sodo ir daržo augalams. Tačiau, kaip ir su kitais dirvožemio priedais, svarbu nepadauginti – nors zeolitas yra saugus, jis neturėtų sudaryti daugiau kaip 25 % viso substrato tūrio.

Kur ir kaip konkrečiai galima naudoti zeolitą?

Mišiniai kambarinėms gėlėms – žemę sumaišykite su zeolitu (1–2 valgomieji šaukštai litrui žemės), supilkite į vazoną ir persodinkite augalą, kurio būklę norite pagerinti. Toks priedas ypač tinka monsteroms, fikusams, kalatėjoms, skridžiams (spathiphyllum), sansevjerijoms, filodendrams ir kitiems kambario augalams, mėgstantiems tolygiai drėgną, bet ne permirkusį substratą.

Drenažo sluoksnis – zeolitą verta berti į vazono dugną kaip drenažą. Jis padeda palaikyti tinkamą dirvos drėgmę, apsaugo šaknis nuo užmirkimo ir grybelinių ligų, o kartu dalį vandens ir maisto medžiagų sulaiko savo struktūroje.

Vaismedžių sodinimas – sodinant vaismedžius, į duobę galima įberti zeolito. Taip pagerinamos jauno medelio augimo sąlygos, o ateityje galima tikėtis gausesnio ir stabilesnio derliaus, nes šaknys auga laidesniame orui ir drėgmę geriau išlaikančiame dirvožemyje.

Vejos įrengimas ir priežiūra – prieš sėjant veją ant paruoštos žemės tolygiai paskleiskite zeolitą (apie 500 g/m²) ir įterpkite į viršutinį dirvos sluoksnį. Taip pat galima barstyti ir ant jau įrengtos vejos, lengvai įkasant ar įgrebstant į paviršių. Tokia veja geriau išlaiko drėgmę, išlieka žalesnė net per karščius ir reikalauja retesnio laistymo.

Darže – zeolitą galima maišyti su viršutiniu dirvos sluoksniu lysvėse, kur auginami pomidorai, paprikos, agurkai ir kiti reiklesni augalai. Šiek tiek zeolito verta įberti ir tiesiai į sodinimo duobutę sodinant daigus – taip šaknys iš karto patenka į geresnę, drėgmę ir maisto medžiagas kaupiantį substratą.

Daugiametėms gėlėms ir krūmams – hortenzijoms, rožėms, bijūnams, hibiskams, krūminiams sausmedžiams ir kitiems dekoratyviniams krūmams naudinga po šaknimis įberti saują zeolito sezono pradžioje. Tai skatina gausesnį žydėjimą, pagerina augalų atsparumą sausroms. Dėl šarminio zeolito poveikio jo nereikėtų gausiai naudoti prie rūgščią dirvą mėgstančių augalų, pavyzdžiui, rododendrų ir azalijų.

Zeolitu patenkinti bus ir dekoratyvinių tvenkinių savininkai – šis mineralas natūraliai filtruoja ir valo vandenį, padeda mažinti nešvarumus ir perteklinę maisto medžiagų koncentraciją, todėl vanduo išlieka skaidresnis, o dumblių susidaro mažiau.