Staigus malkų ir granulių kainų šuolis pykdo gyventojus: kalba apie kartelinį susitarimą ir lupikavimą

Žmonės pastebi, kad kainos kyla žaibiškai, o kai kuriose prekybos vietose keičiasi net kelis kartus per dieną. Toks kainų elgesys kelia įtarimų dėl galimo nesąžiningo pasipelnymo ar net sutartinio kainų kėlimo. Gyventojai tikina, kad kartu su kainomis iš rinkos tarsi dingo ir pats kuras. 

Ieškant granulių ar malkų, pasiūla tampa vis skurdesnė, o tie, kurie dar turi atsargų, jas parduoda gerokai brangiau nei prieš kelias savaites. Dėl to žmonės klausia, ar tai natūrali rinkos reakcija į šaltį, ar sąmoningas kainų pūtimas pasinaudojant kritine situacija.

Granulės brangsta akyse

Panevėžyje gyvenanti Anita, savo namus šildanti granulėmis, pasakoja, kad rasti šio kuro tampa vis sudėtingiau, o kainos šoktelėjo drastiškai. Anot jos, per kelias dienas granulių maišo kaina vienoje elektroninėje parduotuvėje pasikeitė kelis kartus.

Ryte 15 kilogramų granulių maišas kainavo vos mažiau nei 6 eurus, po pietų kaina jau perkopė 6,40 euro, o kitą rytą priartėjo prie 6,70 euro ribos. Prekybininkai, pasak pirkėjos, net neslėpė, kad kainos gali kilti ir toliau.

Toks greitas kainų augimas, gyventojų teigimu, nebeatrodo normalus rinkos svyravimas. Dalis žmonių atvirai kalba apie galimus kartelinius susitarimus ir prašo atsakingų institucijų atidžiau pažvelgti į situaciją.

Brangsta ir paprastos malkos

Ne tik granulės, bet ir malkos tapo prabangos preke. Gyventojai pasakoja, kad nedidelis malkų ryšulėlis, skirtas vienam židinio kūrenimui, per trumpą laiką pabrango nuo 5 iki 7 ar net 8 eurų. Toks kainų augimas ypač skaudžiai paliečia tuos, kurie neturi alternatyvių šildymo šaltinių ir yra visiškai priklausomi nuo kietojo kuro.

Žmonės piktinasi, kad šalčiai Lietuvoje nėra netikėti, tačiau kasmet situacija kartojasi. Vos temperatūra nukrenta žemiau normos, kuro kainos šauna į viršų, o gyventojai paliekami rinktis tarp didžiulių sąskaitų ir realios rizikos likti be šilumos.

Ekspertai: kainas kelia paklausa, bet ne visi elgiasi sąžiningai

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos atstovai teigia, kad karteliniai susitarimai mažai tikėtini, nes granulės ir kitas biokuras parduodami tarptautinėje biokuro biržoje „Baltpool“. Joje kainos formuojamos anonimiškai, o sandoriai atspindi bendrą pasiūlos ir paklausos santykį.

Anot asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, smarkus kainų kilimas tiesiogiai susijęs su šalčiais ir išaugusiu kuro poreikiu. Kai šildymo poreikis šokteli, o atsargos nėra begalinės, kainos kyla visoje rinkoje. Vis dėlto jis pripažįsta, kad dalis pardavėjų naudojasi situacija ir stengiasi uždirbti daugiau nei įprastai.

Biržos skaičiai kalba patys už save

„Baltpool“ biržos duomenys rodo, kad granulių kainos per trumpą laiką išaugo itin smarkiai. Prieš Kalėdas megavatvalandė kainavo apie 52 eurus, sausio viduryje – jau virš 61 euro, o sausio pabaigoje kaina priartėjo prie 77 eurų už megavatvalandę. Tai reiškia beveik dvigubą kainos augimą per kelias savaites.

Svarbu ir tai, kad gyventojai dažnai moka daugiau nei pramonės įmonės. Mažmeninėje prekyboje kainą papildomai didina sandėliavimo, transportavimo ir prekybos kaštai, todėl galutinė suma pirkėjams tampa dar didesnė.

Ar kainos kris – vilčių mažai?

Ekspertai atvirai sako, kad artimiausiu metu kainų mažėjimo tikėtis neverta. Jei šaltas oras laikysis ir vasarį, paklausa išliks didelė, o tai reiškia, kad granulių ir malkų kainos gali išlikti aukštos arba kilti dar labiau.

Gyventojams belieka ieškoti alternatyvų, taupyti šilumą ir atidžiai sekti rinką. Tačiau vis dažniau keliamas klausimas, ar valstybė ir priežiūros institucijos neturėtų aktyviau įsikišti, kai būtino kuro kainos per trumpą laiką tampa sunkiai pakeliamos didelei daliai visuomenės.