Prisijunkite
Paskelbė
Lina Snarskienė
Paskelbta
Yra laikotarpių, kai atrodo, jog intymumas – tarsi natūrali gyvenimo dalis, kupina aistros, ryšio, noro. Bet būna ir kitaip. Seksas tampa tarsi nutolęs, tolsta mintys, keičiasi prioritetai, o partnerio prisilietimas, kuris anksčiau šildė, dabar net erzina. Ir tada iškyla klausimas, kuris dažnai lieka neištartas garsiai: ar su manimi viskas gerai?
Tyla šioje temoje yra viena didžiausių problemų. Žmonės gėdijasi pripažinti, kad noras gali sumažėti. Galvoja, kad kažkas ne taip su jų kūnu, psichika ar santykiais. O iš žiniasklaidos nuolat liejasi žinutės apie tai, kaip dažnai reikėtų mylėtis, kiek kartų per savaitę yra normalu, kaip svarbu išlaikyti aistrą.
Mokslas turi ką pasakyti ir atsakymai gali gerokai nuraminti. Daug tyrimų rodo, kad seksualinis noras nėra fiksuotas rodiklis. Jis keičiasi, svyruoja, reaguoja į daugybę išorinių ir vidinių veiksnių. Nuo hormonų, miego, streso lygio iki emocinės būklės, santykių dinamikos ir net metų laiko.
Lytinis potraukis nėra matuojamas norma
Viena didžiausių klaidų – tikėti, kad egzistuoja kažkokia teisinga norma. Nors socialiniai tinklai ir žurnalai mėgsta remtis statistika (poros mylisi vidutiniškai X kartų per mėnesį), tokie skaičiai dažnai tampa spąstais. Jie sukuria spaudimą, verčia lygintis, net kai realybė visiškai kitokia.
Mokslininkai sako tiesiai – svarbu ne tai, kiek dažnai mylimasi, o ar abu partneriai jaučiasi komfortiškai. Jei abiem viskas tinka, rečiau ar dažniau, vadinasi, viskas yra gerai. Būtent sutarimas, ne skaičius, yra sveiko seksualinio gyvenimo pagrindas. O kai noras nesutampa – tai ne signalas apie pabaigą, o kvietimas kalbėtis.
Noras gali mažėti dėl daugybės natūralių priežasčių
Kartais seksualinis noras sumažėja dėl fizinės būklės – pervargimas, hormoniniai pokyčiai, sveikatos problemos, tam tikri vaistai. Kartais – dėl emocinių priežasčių: nerimas, perdegimas, konfliktai, savivertės klausimai. O kartais – tiesiog dėl to, kad gyvenimas užverčia tiek visko, kad seksas patraukiamas į šalį ne iš abejingumo, o iš natūralaus prioritetų pokyčio.
Tai nereiškia, kad meilės mažėja. Dažnai žmonės save kaltina: gal aš nebetraukiu savo partnerio, gal kažkas blogai su manimi. Tačiau realybė daug paprastesnė, nes noras nėra visada tiesiogiai susijęs su meile. Kartais myli, bet tiesiog neturi jėgų. Ir tai žmogiška.
Seksualinis ritmas – kiekvienos poros reikalas
Svarbiausia – supratimas. Kad kiekviena pora turi savo ritmą. Kai kam svarbu intymumas dažnai, kitiems – svarbiau prisilietimai, buvimas šalia, emocinis ryšys. Seksas yra ne tik fizinis aktas, bet ir bendravimo forma. Ir ji nebūtinai turi būti dažna, kad būtų prasminga.
Jei vienam norisi dažniau, kitam rečiau – tai nereiškia, kad santykiai pasmerkti. Tai reiškia, kad reikia atvirumo. Be priekaištų, be spaudimo, be gėdos. Tik kalbant galima surasti abiem tinkantį sprendimą, o kartais – tiesiog išlaukti. Nes seksualinis noras, kaip ir gyvenimas – kinta.
Lina Snarskienė
Žurnalistė
Rašau apie sodininkystę, gamtą ir gyvenimą. Tai temos, kurios man artimos širdžiai ir šaknims. Tikiu, kad augalai moko mus kantrybės, cikliškumo ir ryšio su pasauliu, todėl savo tekstais stengiuosi ne tik dalintis žiniomis, bet ir įkvėpti gyventi lėčiau, sąmoningiau, arčiau žemės.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.