Ateities karjera prasideda nuo vertybių: kaip socialinė atsakomybė skatina jaunuolius keisti pasaulį

Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narė, verslo konsultantė Inga Staškevičiūtė-Butienė sako, kad darbo rinkoje ryškėja naujos tendencijos: „Ateityje darbuotojų „minkštosios“ kompetencijos bus dar labiau reikalingos, ypač gebėjimas greitai prisitaikyti. Keičiantis rinkai įmonės ieškos žmonių, kurie geba kurti naujas paslaugas ir dirbti su įvairių kultūrų atstovais“, – teigia ji.

Specialistė prideda, jog įmonės taip pat turės aiškiau komunikuoti, kodėl elgiasi būtent taip, o ne kitaip, ir akcentuoja, jog socialinė atsakomybė taps ne tik įvaizdžio dalimi. Ji padės organizacijoms pritraukti darbuotojus, kuriems svarbu ne tik profesija, bet ir jų darbo prasmė. Didelė dalis jaunų žmonių į darbą žiūri tarsi į priemonę savo tikslams pasiekti, o ne tik kaip į pinigų šaltinį.

Vertybėmis grįsta karjera

„Šiuolaikiniai jaunuoliai karjerą supranta daug plačiau nei ankstesnės kartos. Jauni žmonės šiandien vertina ne tik tai, ką jie daro, bet ir kodėl tuo užsiima. Jie daug sąmoningiau kalba apie teisingumą, psichologinį saugumą, socialinį poveikį, tvarumą“, – sako Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė, „Samsung“ organizuojamo mokinių projekto „Solve for Tomorrow“ partnerė Giedrė Valaitienė.

Šis sąmoningumas, anot G. Valaitienės, keičia pačią karjeros sampratą. Tradicinį požiūrį, kad atlyginimas ar stabili darbo vieta yra svarbiausia, keičia noras dirbti prasmingai ir keisti pasaulį. Jaunuoliai ieško darbo, kuris neprieštarauja jų vertybėms.

Tokios prasmingos veiklos paieškos ir noras tobulinti savo aplinką atsiranda tiek studijų metu prieš pirmus darbus, tiek mokykloje. Vis daugiau jaunuolių aktyviai prisideda prie iniciatyvų, kurios skatina ugdymą, socialines inovacijas ar bendruomeniškumą. Šie projektai leidžia drąsiai galvoti ir plėtoti idėjas, kurios gali pagerinti jų kasdienybę.

Socialinė atsakomybė kaip ugdymo ir saviraiškos erdvė

Pasak G. Valaitienės, jauni žmonės dažnai atranda prasmę veiklose, kurių rezultatu gali džiaugtis ir jų aplinkiniai. „Kai moksleiviai pamato, kad jų sprendimai gali realiai pakeisti kažkieno kasdienybę, bendruomenę ar net aplinką, jų požiūris į karjerą pasikeičia: nuo „aš“ pereinama į „mes“. Atsiranda visai kitas klausimas: o ką aš dar galiu duoti kitiems?“ – sako ji.

Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė teigia, kad „Solve For Tomorrow“ ir panašiuose projektuose jaunuoliai mokosi atpažinti realias problemas, kuria socialinius sprendimus, prototipus ir dizainą. Jie supranta, kaip kiekvienas sumanymas gali keisti vietos bendruomenę, miestą ar net šalį. O svarbiausia – patiria, kad jie nėra „per jauni“ veikti ir daryti pokytį.

Karjeros specialistai pastebi, jog tokios patirtys padeda suvokti, kad prasmė ir profesinis augimas gali eiti koja kojon. Jaunuoliams svarbu ne tik lipti karjeros laiptais, bet ir prisidėti prie teigiamų pokyčių.

Projektai, kurie skatina moksleivius veikti

Lietuvoje pastaraisiais metais vykdoma vis daugiau socialinės atsakomybės projektų, kurių tikslas – kurti teigiamą pokytį visuomenėje bei padėti jaunuoliams augti, kurti ir skatinti įgyvendinti idėjas. Pavyzdžiui, Baltijos šalyse „Samsung“ vykdo „Solve for Tomorrow“ idėjų konkursą, kuris kviečia spręsti realias socialines problemas ir dirbti su mentoriais iš verslo bei nevyriausybinio sektoriaus.

Šiemet projekto dalyviai kuria idėjas, kurios skatina fizinį aktyvumą. Į Baltijos šalių finalą Rygoje pateko penkios Lietuvos komandos iš Vilniaus ir Kauno miestų, sukūrusios technologiškai pažangias ir potencialo socialinį pokytį įžiebti turinčias idėjas. Tokios programos suteikia galimybę jaunuoliams atrasti savo vertybes ir pamatyti, kaip jų idėjos gali tapti realiais sprendimais.

„Solve For Tomorrow“ tikslas – skatinti jaunuolių kūrybiškumą, socialinę atsakomybę ir norą prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo. Mokinius skatiname pateikti inovatyvius, technologijomis paremtus sprendimus, kurie veiktų ir būtų aktualūs jų pačių amžiaus grupei“, – sako Eglė Tamelytė, „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje.

Tokios iniciatyvos papildo formalų ugdymą ir kuria natūralią erdvę jauniems žmonėms ne tik tobulinti kompetencijas, bet ir atrasti jiems svarbią veiklos prasmę. Tai padeda formuoti naują požiūrį į karjerą, kurioje vertybės ir darbo prasmė tampa tokie pat svarbūs kaip ir profesiniai gebėjimai.