Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
Atskleidžiama didžiausia sodininkų paslaptis: vienas veiksmas, kuris kitąmet gali užtikrinti kibirus uogų
Šilauogės vis dažniau tampa ne tik miško gėrybe, bet ir viena populiariausių uogų soduose. Dėl savo skonio, naudingųjų savybių ir nereiklios priežiūros daugelis naujų sodininkų renkasi būtent šią uogakrūmių rūšį. Tačiau tai, kad šilauogės auga lėtai ir pradeda derėti ne iš karto, dažnai kelia nusivylimą.
Dėl to labai svarbu žinoti tikslią sodinimo datą, tinkamą vietą ir būtiniausias priežiūros taisykles. Netinkamas sodinimo laikas gali nulemti silpną šaknų vystymąsi, ligas ar net visai prarastą augalą.
Jei šilauogė nebus tinkamai įkurdinta, jos šaknys neįsitvirtins, o derliaus teks laukti beprasmiškai ilgai. Patyrę sodininkai pabrėžia, kad šilauogių sodinimas rudens pradžioje – viena iš geriausių investicijų į kitų metų derlių.
Norint, kad kitą vasarą šakos linktų nuo saldžių ir stambių uogų, svarbiausia nepražiopsoti tinkamo momento ir pasirūpinti, kad krūmas augtų jam palankiausioje aplinkoje.
Kada geriausia sodinti šilauoges?
Ruduo – tai metas, kai gamta ima rimti, bet žemė dar šilta, o drėgmės pakanka natūraliai. Būtent rugsėjo ir spalio mėnesiais šilauogės įsitvirtina greičiausiai. Tokiu metu jų šaknys spėja sustiprėti dar prieš žiemą, o pavasarį augalas startuoja pilnu pajėgumu.
Būtent todėl rudeninis sodinimas laikomas efektyvesniu už pavasarinį, kai augalą reikia nuolat laistyti ir saugoti nuo pavasario šalnų. Šilauogės, pasodintos rugsėjį ar spalio pradžioje, jau pavasarį pradės augti aktyviau nei pavasarį įkišti daigai.
Dirva tuomet dar neišdžiūvusi, o natūralios oro sąlygos leidžia išvengti dažno laistymo. Be to, rudens sodinimo metu dažnai nereikia tręšti, nes augalas ruošiasi žiemos poilsiui ir energiją skiria šaknų stiprinimui.
Svarbu stebėti prognozes – jei ruduo itin sausas, po pasodinimo būtina palaistyti. Bet jei lietaus pakanka, šilauogėms pakaks natūralaus drėgmės režimo.
Kur ir kaip sodinti šilauoges?
Vieta turi esminę reikšmę būsimo derliaus gausai. Šilauogė mėgsta šviesą, todėl ją reikia sodinti saulėtoje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Puikiai tinka vieta prie tvoros, pastato ar gyvatvorės, kurioje nesusidaro skersvėjai.
Jokiu būdu nereikėtų rinktis pavėsio – sodinant šalia aukštų medžių ar šešėlyje, šilauogė duos silpną ar visai negausų derlių. Ne mažiau svarbi yra dirvožemio sudėtis. Šilauogės reikalauja rūgščios, purios, laidžios vandeniui ir turtingos organinėmis medžiagomis dirvos.
Optimalus pH turėtų siekti 3.5–5.5. Per didelis šarmingumas trukdo pasisavinti maistingąsias medžiagas, lapai pradeda gelsti, o uogų beveik nebūna. Todėl prieš sodinant rekomenduojama patikrinti dirvožemio pH naudojant paprastą sodo testą iš sodo prekių parduotuvės.
Jei pH per aukštas, jį galima koreguoti įterpiant rūgščių durpių, spygliuočių pjuvenų arba specialaus substrato, skirto šilauogėms. Labai svarbu: šių medžiagų nemaišykite su sodo žeme, o tiesiog užpildykite jomis iškastą duobę, kad augalas turėtų vienalytį, jam tinkamą pagrindą.
Kaip tinkamai pasodinti šilauogę?
Šilauogę reikia sodinti taip, kad jos šaknys atsidurtų tame pačiame gylyje kaip ir vazonėlyje. Per giliai pasodinus augalas gali pradėti pūti, per aukštai – išdžiūti. Po pasodinimo dirva lengvai suspaudžiama ir kruopščiai palaistoma.
Kadangi šilauogių šaknys auga paviršiuje, jos itin jautrios sausrai ir piktžolėms. Todėl rekomenduojama aplink krūmą užkloti mulčą. Puikiai tinka spygliuočių pjuvenos, susmulkinta pušų žievė, medžio drožlės.
Šie mulčo variantai ne tik padeda išlaikyti drėgmę, bet ir palaiko rūgštų dirvožemio pH. Mulčą reikėtų atnaujinti kartą per metus, geriausia – pavasarį.
Kaip prižiūrėti šilauogę po pasodinimo?
Rudenį pasodintos šilauogės dažniausiai nebereikalauja jokios papildomos priežiūros iki pavasario. Tačiau verta įsitikinti, kad šaknų zona neišdžiūva, ypač jei rudenį trūksta lietaus. Laistyti reikia retai, bet gausiai. Žiemos pradžioje šilauogę galima apdengti eglišakėmis ar neaustine medžiaga, kad ji būtų apsaugota nuo stipresnių šalčių.
Pavasarį šilauogė bus pasiruošusi aktyviam augimui. Tinkamai pasodintas ir prižiūrėtas krūmas pradės formuoti žiedinius pumpurus ir vasarą padovanos pirmąjį derlių.
Sodininkų klaidos, kurių reikia vengti
Sodinimas į šarminę ar sunkią molingą dirvą
Vietos parinkimas pavėsyje
Pernelyg gilus daigo įkasimas
Tręšimas pirmaisiais mėnesiais po pasodinimo
Nepakankamas mulčiavimas arba jo nebuvimas
Laikantis šių paprastų, bet labai svarbių taisyklių, šilauogės taps ne tik gražiu sodo akcentu, bet ir patikimu desertu vasaros rytais. Jei šiemet išnaudosite rudens progą, jau kitąmet galėsite džiaugtis pirmosiomis sultingomis, saldžiomis ir sveikomis mėlynomis uogomis.
Rašau apie sodininkystę, gamtą ir gyvenimą. Tai temos, kurios man artimos širdžiai ir šaknims. Tikiu, kad augalai moko mus kantrybės, cikliškumo ir ryšio su pasauliu, todėl savo tekstais stengiuosi ne tik dalintis žiniomis, bet ir įkvėpti gyventi lėčiau, sąmoningiau, arčiau žemės.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti