Staiga nebeatpažįsti žodžio ar veiksmo? Tai gali būti netikėtas ženklas, apie kurį jūs net nežinojote

Mokslininkai pastebi, kad „deja vu“ kyla tuomet, kai mūsų smegenys suklysta vertindamos pažįstamumo jausmą, o „jamais vu“ yra signalas, kad pažįstamas objektas ar veiksmas netikėtai praranda savo prasmę. Tai itin retas, bet dar labiau trikdantis potyris.

Pavyzdžių galima rasti daug, tai muzikantas staiga pasimeta gerai žinomoje melodijoje, vairuotojas kelioms akimirkoms jaučiasi nepažįstamai prie vairo ar studentas, rašydamas žinomą žodį, staiga pradeda abejoti, ar jis tikrai egzistuoja.

Kas yra „jamais vu“?

„Jamais vu“ dažniausiai pasireiškia tada, kai pažįstamas objektas ar veiksmas dėl pasikartojimo staiga atrodo nepažįstamas. Vienas tyrėjas aprašė, kaip vairuodamas autostradą turėjo sustoti, nes staiga pedalai ir vairas pasirodė svetimi. Tai ne klaida, o mūsų smegenų gynybinė reakcija, tai būdas priversti mus sustoti ir persiorientuoti.

Skirtingai nei „deja vu“, kuris pasitaiko gana dažnai, „jamais vu“ yra reta patirtis. Apklausose žmonės apibūdina ją taip, tai „Žodyje, kurį žinau, staiga nebesu tikras, ar jis parašytas teisingai“, „atrodo, lyg tai būtų kažkieno pokštas“ arba „daiktas netenka prasmės, nors žinau, kad jį pažįstu“.

Eksperimentai su žodžių kartojimu

Norėdami ištirti šį reiškinį, mokslininkai atliko paprastą eksperimentą. Jie paprašė studentų kartoti ir greitai rašyti tuos pačius žodžius. Dalyviai galėjo sustoti, jei pajus nuovargį, nuobodulį ar keistą jausmą. Daugiau nei 70 proc. jų bent kartą sustojo dėl pojūčio, kurį tyrėjai apibrėžė kaip „jamais vu“. Dažniausiai tai įvykdavo po maždaug 30 pakartojimų.

Kitame eksperimente buvo naudojamas tik vienas žodis „the“ (žodis anglų kalba, tai artikelis apibūdinantis konkretų daiktavardį). Net daugiau nei pusė dalyvių patyrė tą patį keistą efektą. Jie teigė, kad žodis praranda prasmę, atrodo netikras arba tarsi ranka rašytų ne jų valia. Tai aiškiai parodė, kad pasikartojimas gali išprovokuoti „jamais vu“.

Nors šie darbai buvo publikuoti tik neseniai, pats reiškinys žinomas jau daugiau nei šimtmetį. Dar 1907 metais psichologė Margareta Washburnas su studentais pastebėjo, kad ilgai spoksant į žodį jis praranda prasmę ir tampa lyg suskaidytas. Šiuolaikiniai tyrėjai iš esmės atkūrė šią idėją, tik papildė ją naujomis technologijomis ir paaiškinimu, jog kartu atsiranda specifinis pojūtis, tai „jamais vu“.

Ką tai reiškia mūsų protui?

„Jamais vu“ gali būti suprantamas kaip signalas, kad mūsų smegenys per daug pasineria į automatizmą. Jis tarsi priverčia mus „atsibusti“ iš pasikartojimo ir atkreipti dėmesį į aplinką. Kitaip tariant, keistas jausmas, jog pažįstamas dalykas atrodo svetimas, yra tam tikra saugumo priemonė, apsauganti mus nuo pernelyg mechaninių veiksmų.

Šis reiškinys siejamas ir su kitais psichologiniais efektais, pavyzdžiui, „žodžių transformacija“, kai kartojamas garsas pradeda skambėti kaip kitas žodis. Tai taip pat gali būti susiję su obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, kai nuolat tikrinant užrakintas duris ar įjungtą viryklę realybė ima slysti iš rankų.

Platesnė reikšmė

„Jamais vu“ parodo, kad mūsų sąmonė nėra statiška. Ji nuolat balansuoja tarp pažįstamumo ir naujumo. Šis reiškinys gali padėti geriau suprasti, kaip veikia mūsų atmintis, dėmesys ir net psichikos sutrikimai.

Nors tai reta patirtis, jos tyrimai suteikia daug vertingų žinių apie žmogaus protą. Galiausiai „jamais vu“ yra ne klaida, o dar vienas įrodymas, kaip mūsų smegenys ieško būdų išlikti budrios ir prisitaikančios prie nuolat besikeičiančios aplinkos.