Rapsų ir kviečių gelbėjimo planas: mokslininkai atskleidė, kas rudenį lemia žieminių javų išlikimą

Nuo to, kokiais mikroelementais bus aprūpinti žieminiai rapsai ir kviečiai rudens pradžioje, priklauso jų gebėjimas atlaikyti stresą, ligas ir sėkmingai peržiemoti.

„Augalo imunitetas dažnu atveju priklauso nuo šaknų sistemos veiklos. Silpnos augalų šaknys sutrikdo normalų lapų vystymąsi, todėl rudenį pirmiausiasvarbu pasirūpinti šaknyno stiprinimu ir efektyviu vystymusi“, – sako „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.

Žieminiai rapsai – liemeninės šaknies augalai, pirmaisiais augimo tarpsniais jie skiria energiją ir laiką šaknies formavimui tam, kad vėliau galėtų intensyviai auginti antžeminę dalį.

Šių metų rudens pradžia nebuvo palanki rugpjūtį pasėtiems rapsams: saulės stoka, dažni lietūs ir šlapios dirvos neleido augalams sparčiai sudygti ir formuoti šaknų.

„Tikėkimės, kad apie rugsėjo pradžią pasėti rapsai sparčiau vystysis dėl aukštesnės temperatūros ir daugiau saulėtų dienų, tačiau visais atvejais žieminių rapsų pasėliams augimo pradžioje ypač svarbus boras ir fosforas – jie skatina jaunų augalo dalių augimą ir lemia ūglių bei šaknų formavimąsi. Boro trūkumas tiesiogiai susijęs su mažesniu ūglių skaičiumi, o kartu ir su augalo produktyvumu.

Vadinamuosius „kalafioro“ simptomus (išryškėjusias augalo lapo gyslas, kietokus, melsvo atspalvio lapus bei „garbanotą“ lapo paviršių, primenantį žiedinio kopūsto lapus) žieminių rapsų pasėliuose padeda sumažinti ir biostimuliatorių naudojimas rudenį.

Tyrimų rezultatai: mikroelementai tiesiogiai didina pasėlių potencialą

Anot G. Pšibišauskienės, 2024–2025 m. „Linas Agro“ atliktų tyrimų duomenys atskleidė aiškią tendenciją: papildomas tręšimas per lapus fosforu, manganu ir boru reikšmingai pagerino ir žieminių rapsų, ir žieminių kviečių pasėlių būklę.

„Pastebėta, kad augalų šaknų sistema ir žalioji masė išaugo nuo 5 iki 16 procentų. Tai lėmė ir spartesnį rapsų pasėlių augimą – rudenį jie suformavo 9–10 lapų, o toks lapų kiekis yra pakankamas, kad augalas turėtų tvirtą pagrindą derliaus potencialo formavimui”, – pastebi ekspertė.

Papildomai tręšiant žieminius kviečius per lapus variu, manganu, fosforu ir cinku taip pat gauti reikšmingi rezultatai. Didžiausias poveikis pasireiškė žaliosios masės prieaugiui, kuris siekė iki 20 procentų, taip pat iki 11 proc. pagerėjo šaknyno plėtra.

Papildomas tręšimas per lapus turėjo įtakos ir būsimam kviečių derliui – jų derliaus potencialas augo vidutiniškai 1–3 procentais.  

„Auginant žieminius kviečius svarbiausia, kad iki žiemos augalas turėtų 2–3 stiprius stiebus, gerai išsivysčiusią šaknų sistemą ir sukauptų pakankamai cukraus. Šiemet, kai dalis sėjos gali vėluoti, kviečiams ypač reikia pagalbos įsikrūmyti ir pasiruošti žiemojimui. Bandymai rodo, kad produktai su biostimuliatoriais, kuriuose yra polisacharidų, jūros dumblių ekstraktų, aminorūgštčių, taip pat pagrindinių elementų – azoto, fosforo, kalio, boro, mangano, molibdeno, cinko, vario ir įvairių organinių medžiagų, gali pagreitinti šaknų sistemą, padidinti šakniaplaukių masę ir taip užtikrinti geresnį cukraus kaupimą – tai tiesiogiai lemia augalo stiprumą prieš žiemą,“, –  mini agroverslo konsultacijų bendrovės IKAR projektų vadovė Rita Jonynė.

Žieminių rapsų ir kviečių tyrimai su mikroelementais buvo atlikti Dotnuvoje, lengvo smėlingo priemolio dirvožemyje, kurio dirvos pH artimas neutraliam. Tokiose dirvose paprastai būna mažai organinių medžiagų ir tik vidutiniškai augalams pasiekiamo fosforo bei kalio.

Sieros vaidmuo – prevencija nuo ligų

Taikant agrotechnologijas, vis dar mažai akcentuojama sieros nauda. Dažniausiai kaip prevencinė priemonė patogenų plitimui naudojami varis ir sieros oksidas, tačiau, ekspertų teigimu, efektyvesnė yra elementinė siera, o ne sieros oksidas, kuri padeda prevenciškai apsaugoti augalų lapus nuo patogenų, bet kol kas tai naudoja tik pavieniai ūkiai.

„Elementinė siera, kurią galime naudoti tręšimui per dirvą ar lapus, gali sumažinti tokių žalingų lapų ligų, kaip kviečių septoriozė ar rapsų fomozė, ankstyvą plitimą rudenį. O tai labai svarbu taikant intensyvią sejomainą, kai dažniausiai vyrauja keturi pagrindiniai sėjomaininiai augalai“, – pastebi G.Pšibišauskienė.