Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
Baltijos šalys meta iššūkį Rusijai: bendras karinis koridorius per regioną
Baltijos šalių gynybos ministrai pasirašė ketinimų protokolą dėl vieningos karinio mobilumo erdvės sukūrimo. Ši erdvė turėtų supaprastinti kariuomenės judėjimą, sustiprinti NATO rytinio flango gynybą ir sumažinti biurokratiją krizių metu.
Sutartis pasirašyta sausio 30 dieną Taline.
Kaip nurodo agentūra LETA, šios iniciatyvos tikslas – standartizuoti nacionalines sienų kirtimo procedūras, koordinuoti ir stebėti karinių krovinių judėjimą, taip pat užtikrinti operatyvų keitimąsi informacija. Taip pat planuojama harmonizuoti kariuomenės perdislokavimo procedūras, suderinti jas su ES ir NATO sukurtomis karinio mobilumo zonomis, diegti gerąją patirtį ir rengti bendras pratybas.
„Mūsų saugumas yra toks pat stiprus, kaip ir mūsų valia veikti. Baltijos gynybos linija ir pramoninis bendradarbiavimas – tai mūsų atsakomybė ir praktiškas atsakas į regioninius iššūkius. Sinchronizuodami savo pajėgas, mes ne tik stipriname NATO sieną, bet ir kuriame tvirtą pagrindą visos Europos stabilumui“, – pabrėžė Latvijos gynybos ministras Andris Sprudzas.
Estijos gynybos ministro Hanno Pevkuro teigimu, šis susitarimas visų pirma skirtas sumažinti biurokratinių procedūrų skaičių vykdant bendrus pirkimus, perduodant ginkluotę ir judant kariuomenei tarp šalių.
„Tai mums labai svarbu, nes, pavyzdžiui, vykti į pratybas Latvijoje dabar reiškia parengti labai daug dokumentų. Dabar sieksime, kad tokių dokumentų beveik neliktų, o jei ir reikės – jų būtų labai mažai“, – aiškino Pevkur.
„Esant reikalui, Lietuvos karinė technika galės nevaržomai judėti ginti Rygos, Estijos artilerija – remti Vilnių, o Latvijos pajėgos – sustiprinti Taliną ir atvirkščiai. Krizės metu kiekviena valanda yra svarbi, todėl biurokratinės kliūtys neturi lėtinti mūsų gynybinių ir atgrasymo pajėgumų“, – pažymėjo Lietuvos gynybos ministras Robertas Kaunas.
Susitikimo metu ministrai taip pat aptarė Baltijos šalių bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis, pabrėždami nuolatinio sąjungininkų buvimo regione būtinybę. Jie sutarė, kad glaudesnis bendradarbiavimas gynybos pramonėje ir bendrų pirkimų galimybės yra veiksmingiausias būdas diegti kritiškai svarbias gynybos sistemas.
Karinio mobilumo projektas, pradėtas 2023 metais koordinuojant NATO, skirtas užtikrinti nevaržomą ginkluotųjų pajėgų judėjimą tarp valstybių. Ilgalaikėje perspektyvoje jis turėtų apimti visą Europą.
Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“
privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.