Be akcijų ir dietų: 5 būdai, kaip maistui išleisti mažiau, bet valgyti geriau

Tai nebūtinai reiškia radikalius pokyčius ar sudėtingas strategijas – užtenka kelių apgalvotų sprendimų, kurie laikui bėgant tampa įpročiais ir padeda susikurti tvaresnį santykį su maistu.

Vienas iš kertinių principų – planavimas. Skyrus vos keliolika minučių per savaitę, galima susidaryti aiškų valgiaraštį artimiausioms dienoms ir pasidaryti tikslingą pirkinių sąrašą. Toks planas padeda išvengti impulsyvių pirkinių, o tai tiesiogiai mažina išlaidas ir užkerta kelią maisto švaistymui.

Žemiau pateikiami keli praktiški principai, kurie leidžia valgyti skaniau, sveikiau ir kartu išleisti mažiau pinigų maistui.

Planuokite pirkinius ir valgiaraštį

Didžiausią teigiamą pokytį man atnešė planavimas. Kartą per savaitę skiriu apie penkiolika minučių ir susirašau idėjas pietums ar vakarienei artimiausioms dienoms. Laikymasis pirkinių sąrašo parduotuvėje yra pagrindas taupymui – tai padeda išvengti impulsyvių pirkinių ir produktų, kurių iš tikrųjų nereikia.

Prieš išeidama į parduotuvę, greitai peržiūriu šaldytuvą ir spinteles, kad nepirkčiau to, ką jau turiu namuose. Planuojant valgiaraštį, gerokai sumažėja maisto švaistymas, nes kiekvienas nupirktas produktas turi aiškią paskirtį. Tai paprastas pokytis, kuris iš karto duoda labai apčiuopiamos finansinės ir laiko naudos.

Nebijokite šaldyti maisto

Gailiuosi, kad taip vėlai atradau šaldymo privalumus. Priešingai paplitusiems mitams, tinkamai užšaldyti produktai praranda tik nedidelę dalį maistingųjų medžiagų. Dar daugiau – daržovės ir vaisiai, užšaldyti iškart po derliaus nuėmimo, sezono įkarštyje, gali turėti net daugiau vitaminų nei jų „švieži“ atitikmenys, kurie savaitėmis keliauja ir guli sandėliuose.

Šaldyti galima beveik viską: duoną ir bandeles, sezoninius vaisius ir uogas, žolelių perteklių, netgi paruoštus patiekalus – sriubas, troškinius ar padažus. Gamindama didesnius kiekius ir užšaldydama porcijas vėlesniam laikui, sutaupau ir laiko, ir pinigų. Tomis dienomis, kai visai neturiu jėgų gaminti, vietoj brangaus maisto užsakymo į namus tiesiog išsitraukiu iš šaldiklio maistingą, namuose pagamintą patiekalą.

Rinkitės ne prekės ženklą, o sudėtį

Anksčiau buvau ištikima prekės ženklams, kuriuos mačiau reklamose. Atrodė, kad aukštesnė kaina reiškia ir geresnę kokybę. Tačiau tai ne visada tiesa. Pradėjau skaityti etikečių informaciją ir lyginti žinomų gamintojų produktus su prekybos tinklų privačiomis etiketėmis žymimomis prekėmis. Paaiškėjo, kad labai dažnai sudėtis yra beveik identiška, o kartais net geresnė, tačiau kaina – gerokai mažesnė.

Prekybos tinklų prekių ženklai tampa vis populiaresni, o vartotojai vis dažniau vertina jų kokybę, kuri neretai prilygsta gerai žinomiems gamintojams. Šiandien vietoj spalvingos pakuotės ir skambaus pavadinimo mane įtikina trumpa ir aiški sudedamųjų dalių lentelė. Rinkdamasi produktą, o ne prekės ženklą, perku sąmoningiau ir nemoku už marketingą.

Vertinkite sezoniškumą ir vietinius turgus

Labai padėjo tai, kad susidraugavau su daržovių ir vaisių sezoniškumo kalendoriumi. Pirkti produktus jų sezono metu apsimoka dėl kelių priežasčių: tada jie skaniausi, maistingiausi ir – svarbiausia – pigiausi. Žiemą, užuot permokėjusi už beskoninius pomidorus iš kito pasaulio krašto, renkuosi šakniavaisius, raugintas daržoves ir vasarą pasiruoštus šaldytus produktus.

Dažniau užsuku ir į vietinius turgus, kur galiu nusipirkti šviežių produktų tiesiai iš ūkininkų. Taip ne tik palaikau vietinę ekonomiką, bet ir prisidedu prie mažesnio maisto transportavimo sukeliamo poveikio aplinkai.

Gerbkite maistą: „zero waste“ kasdienybėje

Maisto švaistymo mažinimas – viena svarbiausių taisyklių, kurią įvedžiau savo namuose. Kasmet sunaikinami milžiniški kiekiai maisto, ir didelė jų dalis – būtent iš namų ūkių. Kūrybiškai panaudoju likučius: apdžiūvusi duona virsta skrebučiais arba džiūvėsėliais, o šiek tiek suvytusios daržovės puikiai tinka trintoms sriuboms.

Taip pat išmokau tinkamai laikyti produktus, kad jie kuo ilgiau išliktų švieži. Suprasti skirtumą tarp „geriausias iki“ (kai po datos produktas gali prarasti dalį kokybės, bet vis dar gali būti tinkamas vartoti) ir „suvartoti iki“ (po šios datos produktas nebeturi būti valgomas) labai padeda priimti protingus sprendimus ir mažinti maisto išmetimą.

Visi šie maži žingsniai susidėjo į didelį pokytį. Šiandien maistui išleidžiu mažiau, tačiau valgau gerokai geriau – skaniau, sveikiau ir sąmoningiau.