Beethoveno plaukai atskleidė šokiruojančią tiesą: tikroji ligos priežastis ir paslėptos šeimos paslaptys

Tvarkydami jo asmeninius daiktus, artimieji aptiko dar prieš ketvirtį amžiaus parašytą testamentą, kuriame kompozitorius savo brolius ragino paviešinti jo ligos istoriją. Jis troško, kad pasaulis žinotų ne tik apie jo asmeninį skausmą, bet ir apie medicininę tragediją.

Šiandien niekam ne paslaptis, kad vienas didžiausių visų laikų muzikos genijų jau ketvirtame dešimtmetyje buvo beveik visiškai praradęs klausą. Tai tapo skaudžia ironija, nes būtent muzika buvo visas jo gyvenimas. Jis pats rašė broliams, jog dėl šios negalios jautėsi beviltiškai ir net svarstė pasitraukti iš gyvenimo.

Senos paslaptys ir nauji tyrimai

Nors Bethoveno gydytojas Johanas Adomas Šmitas daug metų stebėjo jo būklę, tikrosios klausos praradimo priežasties jis taip ir nenustatė. Viskas prasidėjo dar jaunystėje, kai kompozitorius skundėsi spengimu ausyse. Vėliau jis tapo vis mažiau pakantus garsams, pradėjo nebegirdėti aukštesnių tonų, kol galiausiai tapo kurčias. Tai nutraukė jo, kaip atlikėjo, karjerą.

Be klausos problemų, Bethoveną nuo dvidešimt dvejų metų vargino stiprūs pilvo skausmai ir pasikartojantys virškinimo sutrikimai. Likus šešeriems metams iki mirties, atsirado pirmieji kepenų ligos požymiai. Manoma, kad būtent kepenų nepakankamumas, pasunkintas kitų sveikatos problemų, prisidėjo prie jo mirties vos 56 metų amžiaus.

Dar 2007 metais buvo atliktas garsusis tyrimas, kurio metu analizuota plaukų sruoga, ilgą laiką laikyta Bethoveno. Tada buvo padaryta prielaida, jog jis galėjo apsinuodyti švinu, nes tuo metu žmonės dažnai gėrė iš švino indų, o gydymo priemonėse taip pat būta švino junginių. Tai atrodė logiška hipotezė, paaiškinanti daugelį simptomų.

Nauji atradimai iš plaukų DNR

Vis dėlto 2023 metais paskelbtas naujas tyrimas šią teoriją paneigė. Mokslininkai nustatė, kad minėtoji plaukų sruoga iš viso nepriklausė Beethovenui, tai ji buvo moters. Tačiau kiti, patikimiau identifikuoti plaukų mėginiai atskleidė daug įdomesnių detalių.

Analizė parodė, kad kompozitoriaus mirtį greičiausiai lėmė hepatito B infekcija, kurią pablogino gausus alkoholio vartojimas ir įvairūs rizikos veiksniai kepenims. Tyrėjai visgi pripažino, kad nepavyko nustatyti tikslios jo klausos praradimo ar virškinimo problemų priežasties. Tad dalis klausimų apie šio genijaus sveikatą vis dar lieka neatsakyti.

Genetinės paslaptys šeimoje

Dar vienas netikėtas atradimas slypėjo Bethoveno genuose. Lyginant jo Y chromosomą su šiandieninių giminaičių, kilusių iš tos pačios tėvo linijos, DNR paaiškėjo neatitikimai. Tai leidžia manyti, kad tarp jo protėvių įvyko neištikimybės atvejis. Tyrėjai spėja, kad toks „ne santuokinis tėvystės įvykis“ galėjo nutikti bet kurioje kartoje tarp XVI amžiaus pabaigos Belgijoje ir paties Bethoveno gimimo Bonos mieste 1770 metais.

Nors tyrėjams pavyko paneigti senas teorijas ir iškelti naujas, vis dar neaišku, kur Bethovenas galėjo užsikrėsti hepatitu, kas tiksliai sukėlė jo pilvo skausmus ir dėl kokių priežasčių jis prarado klausą. Viena aišku, tai pats kompozitorius būtų nustebęs, jei būtų žinojęs, kiek paslapčių apie jo gyvenimą ir sveikatą išliks ateities kartoms per kelias sruogas plaukų.

Beethovenas troško, kad žmonės suprastų jo ligą, ir po beveik dviejų šimtmečių mokslas iš tiesų priartėjo prie šio tikslo. Tačiau kartu genetiniai tyrimai atskleidė naujų paslapčių, kurios galbūt niekada nebus iki galo išaiškintos. Viena ryškiausių muzikos asmenybių vis dar išlieka mįslinga figūra, o jo gyvenimo istorija ir sveikatos problemos tebėra tyrimų objektas.