Depresija pasitaiko ir gyvūnams: kaip atpažinti slaptus požymius ir padėti augintiniui atgauti džiaugsmą?

Specialistai pabrėžia, kad gyvūnai taip pat gali patirti nuotaikos sutrikimus, kurie pasireiškia įvairiais požymiais, tai nuo apetito praradimo iki visiško atsiribojimo nuo mėgstamų veiklų. Svarbiausia yra laiku pastebėti šiuos subtilius signalus ir suteikti jiems reikalingą pagalbą. Depresija gyvūnams dažnai panaši į žmonių patiriamą būseną. 

Vieni augintiniai nustoja ėsti, kiti, priešingai, tampa pernelyg ėdrūs. Gali atsirasti miego problemų, sumažėjęs susidomėjimas žaidimais ar veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmo. Šunys neretai pradeda pernelyg dažnai laižyti letenas, o katės gali net rauti savo kailį. Tokie požymiai aiškiai rodo, kad augintiniui reikia daugiau dėmesio ir pagalbos.

Priežastys, kodėl gyvūnai suserga depresija

Depresijos priežastys gyvūnams yra įvairios. Ji gali kilti dėl hormoninių pokyčių, pasikeitusios kasdienės rutinos ar naujo šeimos nario, tiek žmogaus, tiek kito gyvūno atsiradimo namuose. Augintiniai yra labai jautrūs šeimininkų nuotaikoms. Jei žmogus jaučiasi prislėgtas, dažnai ir gyvūnas ima elgtis taip, lyg ir jis būtų liūdnas. 

Be to, kai iš jų gyvenimo dingsta artimas žmogus, kuris ilgą laiką buvo šalia, gyvūnas taip pat gali patirti stiprų emocinį sukrėtimą. Diagnozuoti depresiją gyvūnams yra gana sudėtinga, nes tai daugiausia grindžiama pastebimais elgesio pokyčiais, o kiekvienas atvejis yra labai individualus. 

Vienas iš svarbiausių simptomų yra vadinamoji anhedonija, tai prarastas susidomėjimas maloniomis veiklomis. Jei šuo nebenori eiti pasivaikščioti, o katė nebežaidžia net su mėgstamais žaislais ar vengia bendrauti, tai ženklas, kad jų emocinė būsena yra sutrikusi. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į miego kokybę, tai nemiga arba pernelyg ilgas miegas gali būti aiškus signalas.

Ar gyvūnai gali baigti savo gyvenimą sąmoningai

Kartais pasigirsta klausimų, ar gyvūnai gali sąmoningai baigti savo gyvenimą. Dar XIX amžiuje buvo aprašyta daug istorijų apie šunis, kurie ilgai sėdėdavo prie savo šeimininko kapo ir galiausiai ten mirdavo. Škotijoje net yra garsus tiltas, iš kurio šunys esą šokinėja patys. 

Tačiau mokslininkai mano, kad tai nėra sąmoningas bandymas nusižudyti. Labiausiai tikėtina, kad stiprus kvapas, pavyzdžiui, iš audinės, vilioja šunis, ir jie net nespėja suvokti pavojaus, kol šoka. Taigi gyvūnai nesibaigia savo gyvenimo sąmoningai, tačiau dėl depresijos jie gali nustoti valgyti ar rūpintis savimi, o tai galiausiai sukelia mirtį.

Pirmieji žingsniai padedant gyvūnui

Pastebėjus depresijos požymius pirmasis žingsnis turėtų būti vizitas pas veterinarą. Tik atlikus kraujo ir kitus tyrimus galima nustatyti, ar prislėgta nuotaika nėra kitos rimtos ligos simptomas. Jei sveikatos problemų nerandama, tuomet svarbiausia yra skatinti gyvūną būti aktyvesnį. Šunį verta dažniau vedžioti į lauką, o katę paskatinti žaisti. Fizinis aktyvumas padeda išsiskirti hormonams, kurie natūraliai gerina nuotaiką.

Taip pat itin svarbus emocinis palaikymas. Kai šeimoje atsiranda naujas žmogus ar kūdikis, augintinis gali pasijusti nustelbtas, mažiau svarbus. Tokiais atvejais būtina parodyti, kad jis tebėra mylimas. Paprasti veiksmai, tokie kaip paglostymai, pagyros ar bendros žaidimų akimirkos, stiprina gyvūno emocinę būklę ir grąžina pasitikėjimą savimi.

Gyvūnų emocinė sveikata

Gyvūnai yra mūsų šeimos dalis, todėl jų emocinei sveikatai turime skirti tiek pat dėmesio, kiek ir fizinei. Laiku pastebėti simptomai, kantrybė ir meilė padeda įveikti sunkumus ir užtikrina, kad mūsų augintiniai galėtų gyventi laimingą, pilnavertį gyvenimą.

Šis klausimas parodo, kad rūpinimasis augintiniu nėra tik reguliarus maitinimas ar pasivaikščiojimai. Tai taip pat reiškia suprasti jo emocijas, pastebėti jo elgesio pokyčius ir reaguoti į juos tinkamai. Kiekvienas gyvūnas nusipelno meilės, dėmesio ir paramos, ypač tada, kai susiduria su vidiniais sunkumais. Tokiu būdu mes ne tik padedame jiems pasijusti geriau, bet ir stipriname tarpusavio ryšį, kuris yra neįkainojamas.