Būtinai pasodinkite dar šį sodininkystės sezoną: septynios daržovės, kurias jau spėjome pamiršti

Heirloom sėklos – tai tradicinės, paveldimos augalų veislės, kurios dažnai išsiskiria ypatingu skoniu, įdomiomis spalvomis ir neretai didesniu atsparumu ligoms nei daugelis šiuolaikinių veislių. Daugelį metų jos buvo atrenkamos ir dauginamos daržininkų tradiciniais metodais, be genetinės inžinerijos ar modernių genetinių modifikavimo technologijų. Dėl to iš tokių sėklų užaugę augalai išlaiko tėvinių augalų savybes.

Heirloom daržovių auginimas turi kelis svarbius privalumus. Visų pirma, tai padeda išsaugoti biologinę įvairovę, stiprina ekosistemų stabilumą ir jų atsparumą kintančioms klimato sąlygoms. Tokios daržovės paprastai pasižymi ryškesniu skoniu ir didesne maistinių medžiagų gausa. Jos dažnai būna atsparesnės ligoms, todėl daugeliu atvejų galima sumažinti agresyvių cheminių priemonių naudojimą.

Šiandien heirloom sėklas nesunku įsigyti internetu ar specializuotose sėklų parduotuvėse. Renkantis verta atkreipti dėmesį į pardavėjo patikimumą ir kitų pirkėjų atsiliepimus. Geriau rinktis parduotuves su plačiu asortimentu, kurios aiškiai nurodo sėklų kilmę ir pateikia informaciją apie laikymo bei pakavimo sąlygas. Daugelis tiekėjų turi kokybės sertifikatus ir garantijas – į juos taip pat verta įsižiūrėti.

7 senovinės daržovės, kurias pamiršo net patyrę daržininkai

Heirloom daržovių veislių yra labai daug. Dalis jų šiandien beveik pamirštos, o pavadinimai skamba neįprastai. Štai 7 senovinės daržovės, kurias verta išbandyti savo darže.

1. Rapsas „Cime di Rapa“

Rapsas „Cime di Rapa“ – lapinė daržovė, itin populiari pietų Italijoje. Ji greitai auga, o derlių galima pradėti rinkti jau po 5–7 savaičių nuo sėjos. Maistui tinka stiebai, lapai ir net žiedynų pumpurai. Augalas mėgsta saulėtą vietą, o sausringu laikotarpiu reikalauja gausaus laistymo.

2. Braškinis špinatas

Braškinis špinatas auginamas panašiomis sąlygomis kaip įprastas špinatas, o jauni jo lapai virtuvėje naudojami taip pat – salotoms, troškiniams, garnyrams. Augalui reikalinga lengva, priesmėlio–priemolio, humusinga dirva. Sėjama gali būti jau kovo mėnesį. Vėliau svarbu reguliariai laistyti ir purenti dirvą aplink augalus. Pirmojo derliaus galima tikėtis po 6–8 savaičių.

3. „Geras Henris“ (komosa strėlinė)

„Geras Henris“, arba komosa strėlinė, – daugiamečio augalo veislė, primenanti špinatą. Ji turi du sėjos laikotarpius: nuo balandžio iki gegužės vidurio ir nuo rugpjūčio iki spalio. Augalas pasižymi gydomosiomis savybėmis, yra turtingas vitamino C, kalio ir geležies. Lapus galima vartoti net žalius, pavyzdžiui, salotose ar kokteiliuose

4. Kininis artišokas

Kininis artišokas auginamas dėl savo gumbų, kurie sodinami panašiai kaip bulvės – kovą, maždaug 10 cm gylyje. Rudenį augalas būna pasirengęs derliui, o gumbus galima ruošti įvairiais būdais. Jie tinka salotoms, sriuboms ir karštiems patiekalams.

5. Petražolės šakniavaisis

Petražolės šakniavaisis – gerai žinoma daržovė, išoriškai primenanti pastarnoką, tačiau išsiskirianti intensyviu aromatu. Jai labiausiai tinka puri, gerai drenuota dirva. Sėklos sėjamos kovą arba balandį, o derlius nuimamas rudenį ir žiemą. Šakniavaisiai naudojami sriuboms, troškiniams, kepimui orkaitėje.

6. Salota lodyginė

Salota lodyginė išaugina būdingus žalius, dantytais kraštais lapus ant pailgo stiebo. Kai kurie daržininkai ją sėja jau vasarį, tačiau tokiu atveju būtinos uždangos, todėl saugiau palaukti iki kovo–balandžio ar net vasaros. Salota tinkama nuimti, kai jos aukštis siekia 10–25 cm. Virtuvėje ji naudojama taip pat, kaip ir kitos salotų rūšys – salotoms, sumuštiniams, garnyrams.

7. Oro česnakas (česnakas dėtasis)

Česnakas dėtas – kadaise buvęs tikra daržų pažiba. Tai daugiametė svogūninė daržovė, išauginanti storus lapus, kurie skinami ir vartojami kaip laiškinis česnakas ar svogūnų laiškai. Sėklos sėjamos nuo kovo iki liepos. Jei siekiama tik lapų derliaus, jį galima pradėti rinkti jau po 5–8 savaičių. Vėliau augalas subrandina ir nedideles, valgomąsias galvutes.