Kodėl sausį būtina balinti vaismedžių kamienus? Šį paprastą triuką žino tik labiausiai patyrę sodininkai

Žemiau pateikiami patarimai, kaip teisingai prižiūrėti vaismedžių kamienus ir juos balinti, kad net ir didžiausi šalčiai jų nesunaikintų. Šaltis yra rimtas pavojus medžių žievei. 

Naktį, kai temperatūra smarkiai nukrenta, medžio audiniai sušąla. Ryte, saulės apšviestoje kamieno pusėje, jie greitai įšyla ir plečiasi, o dar sukaustyti šalčio audiniai kitose vietose išlieka stipriai atšalę. Staigus temperatūrų ir įtempimų skirtumas gali sukelti žievės trūkimą – vadinamuosius šalčio įtrūkius.

Ypač jautrios tokiai žalai yra rūšys su lygiomis žievėmis: vyšnios, slyvos, persikai, graikiniai riešutmedžiai, taip pat kiti jauni vaismedžiai. Vyresni medžiai, kurių žievė jau stora ir šiurkšti, šalčiui yra atsparesni, tačiau jų kamieno ir šakų plyšiuose dažnai peržiemoja kenkėjai. 

Dėl to sodininkai nuo senesnių medžių atsargiai nugramdo atšokusius, negyvus žievės gabalus specialiais gremžtukais ar vieliniais šepečiais, stengdamiesi nepažeisti gyvų audinių.

Vienas populiariausių žiemos darbų sode – vaismedžių kamienų balinimas. Tai veiksmingas būdas apsaugoti žievę nuo staigių temperatūros pokyčių. Baltas paviršius atspindi saulės spindulius ir dėl to įšyla gerokai lėčiau nei tamsios spalvos. Sausio, vasario ir kovo mėnesiais saulė kasdien pakyla vis aukščiau, dienos ilgėja, tačiau naktys vis dar gali būti itin šaltos. 

Tokiu metu paros temperatūrų svyravimai būna ypač dideli – būtent tada balinimas geriausiai apsaugo žievę nuo įtrūkimų.

Balinimas atliekamas skirtingu metu, priklausomai nuo sodininko įpročių, tačiau dažniausiai pradedama vėlyvą rudenį arba prieš prognozuojamus stipresnius šalčius. Kai kurie pradeda dar spalį, tačiau tokiu atveju procedūrą vis tiek tenka pakartoti gruodžio pabaigoje ar sausį, nes lietus ir sniegas kalkių sluoksnį palaipsniui nuplauna.

Kaip teisingai balinti vaismedžius?

Prieš pradedant balinimą, svarbu pasirinkti tinkamą priemonę. Paprasti balti dažai iš statybinių parduotuvių tam netinka. Geriausia apsilankyti specializuotoje sodo prekių parduotuvėje ir įsigyti medžių balinimui skirtą preparatą. Dažnai jis būna praturtintas kalciu ir kitomis medžiagomis, gerinančiomis žievės būklę ir atsparumą. Tiksli naudojimo instrukcija paprastai pateikiama ant pakuotės, todėl prieš darbą verta ją atidžiai perskaityti.

• Iš pradžių pašalinkite atšokusius, laisvus žievės gabalėlius ir nuvalykite didesnius nešvarumus nuo kamieno.
• Geriausia balinti dieną, kai nėra šalčio ir kritulių – preparatas turi spėti apdžiūti.
• Preparatą tepkite plačiu, standžiu teptuku per visą kamieno aukštį – nuo pat žemės paviršiaus iki pirmųjų stambesnių šakų išsišakojimo.

Balinimas sausį apsaugos medžius nuo vasario ir kovo šalčių.

Tepant nereikėtų taupyti priemonės – svarbu, kad sluoksnis būtų tolygus, pakankamai storas ir padengtų visus žievės paviršiaus nelygumus. Be to, kad apsaugo nuo šalčio ir temperatūros šuolių, balinimas gali padėti riboti ir samanų bei kerpių plitimą ant žievės. Dauguma tokių preparatų turi šarminę reakciją, o šie organizmai geriausiai auga rūgščioje terpėje.

Mokslinis tyrimas, publikuotas žurnale Arctic („Reducing Solar Heat Gain during Winter: The Role of White Bark in Northern Deciduous Trees“, T. Karels, R. Boonstra, 2002), patvirtino balinimo veiksmingumą. Nustatyta, kad balta žievės spalva pastebimai mažina jos įkaitimą saulėje. Balintų medžių kamienuose fiksuota mažiau pažeidimų nei medžių su natūralia žieve. Šis eksperimentas aiškiai parodo, kodėl kamienų balinimas yra toks svarbus ir naudingas kiekvienam sodininkui.