Europa atsisako laikrodžių persukimo: sprendimas jau daug kur priimtas, laukiama ir Lietuvos

Laiko persukimas buvo sukurtas kaip racionalus sprendimas efektyviau išnaudoti dienos šviesą, tačiau vis daugiau šalių kelia klausimą – ar ši tradicija vis dar turi prasmę? Laiko kaitaliojimas kas pusmetį sulaukia vis daugiau kritikos. 

Medikai kalba apie poveikį sveikatai, darbdaviai mini sumažėjusį produktyvumą, o gyventojai – paprasčiausią nuovargį. Tačiau ar tik kalbama, ar jau kažkas išdrįso atsisakyti šio įpročio? Ir svarbiausia, ar Lietuva pasiruošusi prisijungti prie tų, kurie jau pasakė „ne“?

Europos Sąjunga – sutarimas teoriškai, veiksmai praktiškai stringa

Dar 2018 metais Europos Komisija atliko plataus masto apklausą, kurioje 84 proc. respondentų pasisakė už tai, kad būtų atsisakyta sezoninio laiko keitimo. Reaguodama į tai, Komisija pasiūlė panaikinti laiko sukiojimą visoje ES, suteikdama valstybėms teisę pasirinkti – gyventi pagal vasaros ar žiemos laiką.

Nors planuota, kad pokyčiai įsigalios jau 2021 metais, iki šiol bendro sprendimo nėra. Viena iš priežasčių – būtinybė suderinti valstybių pasirinkimus, kad nebūtų chaoso tarp šalių su skirtingais laiko režimais. 

Šiandien klausimas vis dar įstrigęs tarp Briuselio dokumentų stalų. Taigi kol kas ES bendrai nepersiorientavo, bet atskiros šalys imasi iniciatyvos individualiai. Ir tai gali tapti domino efektu visai Europai.

Islandija, Japonija ir Singapūras – šalys, kurios jau pasirinko pastovų laiką

Viena pirmųjų šalių, visiškai atsisakiusių sezoninio laiko kaitaliojimo, buvo Islandija. Ši valstybė jau seniai gyvena pagal pastovų laiką, ir tai nėra atsitiktinumas. Dėl savo šiaurinės padėties, kurioje dienos ilgis natūraliai stipriai kinta priklausomai nuo sezono, laikrodžio persukimas tapo beprasmis. 

Vietiniai gyventojai tvirtina, kad toks sprendimas ne tik paprastesnis kasdienybėje, bet ir naudingesnis sveikatai – organizmas natūraliau prisitaiko prie metų laikų be dirbtinių laiko korekcijų.

Prie šalių, kurios renkasi pastovų laiką, prisijungė ir technologijų lyderė Japonija. Nors šalis niekada nenaudojo vasaros laiko, diskusijos dėl jo įvedimo buvo svarstytos. 

Visgi nuspręsta likti prie vieningo laiko režimo visus metus, o tokį sprendimą lėmė tiek visuomenės palaikymas, tiek mokslinių tyrimų išvados apie miego kokybę ir produktyvumą. Singapūras, dar vienas modernios ekonomikos pavyzdys, taip pat gyvena be sezoninių laiko pasikeitimų. 

Maža, bet efektyvi valstybė laikosi vieno standarto, kuris padeda išvengti bet kokios sumaišties tarptautiniuose verslo ryšiuose bei kasdieniniame gyvenime. Stabilus laikas čia laikomas ne trūkumu, o racionaliu pasirinkimu, leidžiančiu žmonėms geriau planuoti savo darbus, miegą ir poilsį.

Šių šalių pavyzdys rodo, kad atsisakius laiko persukimo galima pasiekti tiek sveikatos, tiek ekonominių pranašumų – ir visa tai be jokio chaoso.

Kaimynai svarsto atsargiai, bet žengia žingsnius

Lenkija ir Latvija kol kas nėra priėmusios sprendimo, tačiau jų institucijos aktyviai diskutuoja dėl galimybės pereiti prie pastovaus laiko. 

Latvijoje atliktos apklausos rodo, kad didelė dalis visuomenės pasisako už vieną laiką visus metus. Lenkijoje politikai svarsto apie prisitaikymą prie Baltijos regiono bendros strategijos. Švedija, Suomija ir Estija yra pasisakiusios už tai, kad Europos Sąjunga turėtų kuo greičiau priimti sprendimą dėl laiko atsisakymo. 

Šios šalys baiminasi, kad jei kiekviena valstybė imsis savų sprendimų, tai gali sukelti nesuderinamumų keliaujant, dirbant ar vykdant verslą. Kitaip tariant, noras atsisakyti egzistuoja, bet daugeliui svarbu – kaip tai padaryti koordinuotai.

O kaip Lietuva? Kalbama daug, bet ar bus veiksmai?

Lietuvoje laiko persukimo klausimas taip pat keliamas ne pirmus metus. Viešojoje erdvėje dažnai pasirodo ekspertų ir politikų nuomonės, kad reikėtų nustoti sukioti laiką. 

Sveikatos specialistai pažymi, kad net ir valandos pokytis turi įtakos miego kokybei, hormonų veiklai, dėmesio koncentracijai. Visgi iki šiol Lietuva oficialiai nesiryžo žengti šio žingsnio viena. Argumentuojama tuo, kad reikia derinti veiksmus su ES, ypač su artimiausiomis kaimynėmis.

Politikai bijo, kad perėjimas prie kitokio laiko, nei turi kaimynai, sukeltų painiavą tiek versle, tiek transporto srityje. Tiesa, buvo minėta, kad jei ES priimtų bendrą sprendimą – Lietuva būtų pasirengusi prisitaikyti. Bet kol to nėra, lieka tik diskusijos.

Kas būtų, jei Lietuva atsisakytų laiko persukimo?

Jeigu Lietuva nuspręstų gyventi pagal vieną laiką visus metus, reikėtų apsispręsti – žiemos ar vasaros laikas? Pavyzdžiui, pasirinkus vasaros laiką, žiemos rytai būtų tamsesni, bet vakarai šviesesni. Tuo metu pasirinkus žiemos laiką, rytai švintų anksčiau, bet vasarą sutemtų greičiau.

Abu variantai turi savų privalumų ir trūkumų, tačiau svarbiausia – aiškumas. Vienas laikas visus metus reikštų geresnį biologinį prisitaikymą, mažiau trikdžių kūnui ir psichikai, aiškesnį grafiką vaikams ir darbuotojams.

Šalys, kurios jau atsisakė persukimo, nepasižymi chaoso protrūkiais. Atvirkščiai – gyventojų pasitenkinimas dažnai išauga, o metų ritmas tampa stabilesnis.

Laikas keistis, ar Lietuva išdrįs?

Pasaulyje jau yra valstybių, kurios parodė, kad gyvenimas be persukimo įmanomas ir netgi patogesnis. Kol ES sprendimas atidėliojamas, vis daugiau šalių svarsto, ar verta laukti bendros strategijos, ar imtis sprendimo savarankiškai.

Lietuva turi galimybę tapti viena pirmųjų šalių regione, kurios žmonės galėtų atsikelti tuo pačiu metu visus metus – be nuolatinio prisitaikymo, streso ir nuovargio. Viskas priklauso nuo politinės valios ir noro pasitikėti tuo, ką rodo tyrimai bei praktika.